Juozo Balčikonio gimnazijos (buv. Pijorų kolegijos, bajorų, realinės mokyklos) mokytojai bei mokiniai sukilimų ir karų verpetuose
LTViduriniojo mokslo Panevėžyje ištakos - 1727 m. įkurta vienuolių pijorų mokykla. Per 280 m. ne kartą uždaryta (po 1831 ir 1863 m. sukilimų), ne kartą keitusi pavadinimą (Bajorų mokykla, gimnazija, Realinė mokykla), ne kartą keitusi dėstomąją kalbą, ji šiandien gimtąja kalba tebemoko panevėžiečių vaikus, ir vadinama Juozo Balčikonio gimnazija. Straipsnyje aptariamas antirusiškų nuotaikų proveržis pijorų mokykloje 1824 m., mokytojų ir mokinių dalyvavimas 1863 m. sukilime, moksleivių tautinės sąmonės budimas XX a. pr., mokyklos istorija Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų metais. Taip pat supažindinama su 1940 m. įvykiais, 1941 ir 1944 m. aplinkybėmis, rezistencine veikla 1944-1990 m. Per 280 metų (su carinės valdžios priverstinėmis pertraukomis po 1831 ir 1863 m. sukilimų) mokykla nuėjo sudėtingą kelią. Tai buvo šviesulys (deja, ilgus dešimtmečius ne lituanistinis) Panevėžio krašte. Joje mokyta lenkų, lotynų, rusų kalbomis, o lietuviška tautine mokykla ji tapo 1915 10 01. Iš straipsnyje pateiktos medžiagos matyti, kad mokykla nebuvo istorinių įvykių užribyje, vienaip ar kitaip reagavo į visus visuomeninio gynimo įvykius ir paliko pėdsakus Lietuvos švietimo bei pasipriešinimo engėjams istorijoje.
ENThe origins of secondary education in Panevezys – school of Piarists founded by the monks in 1727. During 280 years (after the uprisings in 1831 and 1863), it was closed more than once, changed its name time and again (School of Nobles, a gymnasium, Practical School), used to change teaching language more than once, and now it still teaches children from Panevėžys in the mother tongue, and it is called Juozas Balčikonis gymnasium. The article discusses the sally of anti-Russian climate at school of Piarists in 1824, participation of teachers and students in the uprising of the year 1863, wakening of ethnic consciousness of students in the beginning of the twentieth century, history of school during the First World War and the struggles for independence. It also presents the events of the year 1940, the circumstances of years 1941 and 1944, resistential activities during the period of 1944-1990. The school covered a complex way during 280 years (with breaks after the uprisings in 1831 and 1863 forced by the tsarist government). It was a light in Panevėžys region (unfortunately, not of Lithuanian philology for many decades). It used to teach in Polish, Latin, Russian and Lithuanian languages, and it became Lithuanian ethnic school on 1st October 1915. The material given in the article shows that the school was not behind historic events, it responded to all events of public defense one way or another and left traces in the history of Lithuanian education and resistance to oppressors.
