Subjektyvi gyvenimo kokybė kaip socialinis indikatorius : naujosios viešosios vadybos ir darnios plėtros kontekstas
LTStraipsnyje atskleidžiama socialinių indikatorių samprata, jų reikšmė moderniai viešojo administravimo praktikai ir atitinkamos pakraipos moksliniams tyrimams. Pabrėžiama būtinybė Lietuvoje sukurti ir patvirtinti nacionalinę socialinių indikatorių sistemą. Atskleidžiamos metodologinės problemos, kylančios pagrindžiant socialinių indikatorių tematinę (dimensinę) struktūrą. Parodomos socialinių indikatorių sąsajos su tokiomis procedūromis kaip socialinis matavimas ir vertinimas, socialinė diagnozė, socialinis prognozavimas. Išryškinamos socialinių indikatorių prasminės sąsajos su tokiais konceptais, kaip „socialinė gerovė", „gyvenimo kokybė", „darnioji plėtra" ir „naujoji viešoji vadyba". Remiamasi prielaida, jog naujoji viešoji vadyba yra instrumentas darniai plėtrai užtikrinti, o ši turi kurti prielaidas gyvenimo kokybei. Nagrinėjama gyvenimo kokybės socialinių indikatorių problema, pagrindžiama būtinybė derinti vadinamuosius „objektyvius" ir „subjektyvius" gyvenimo kokybės indikatorius, išryškinamas pažintinis subjektyviosios gyvenimo kokybės indikatorių vaidmuo. Straipsnyje pateikiama konkreti savivaldybės gyventojų viešosios nuomonės tyrimo metodika, kuri paremta subjektyviais gyvenimo kokybės vertinimo indikatoriais. Pagrindžiamos prasminės metodikos sąsajos ne tik su gyvenimo kokybės, bet ir su naujosios viešosios vadybos bei darniosios plėtros konceptais. [Iš leidinio]
ENThis paper is aiming to disclose the concept of social indicators and its meaning for modern public administration practice and appropriate scientific research. it is stressed necessity to create in Lithuania national system of social indicators. Methodological problems of legitimating the thematic (dimensional) structure of social indicators were discussed. It is indicated social indicators coherence with fundamental methodological problems of society cognition: social measurement and evaluation, social diagnostics and social prognosis. It is stated coherence of social indicators with social welfare, quality of life, sustainable development and new public management concepts. Paper is based on assumption, that new public management is an instrument of sustainable development assurance: sustainable development has to create prerequisites for quality of life. Problem of quality of life indicators is analysed, assuming necessity to combine in particular research objective and subjective quality of life indicators. It is indicated, that subjective indicators are source of scientific information and subjective quality of life is an independent object of social cognition. In this paper is also presented particular municipality residents public opinion research methodology, based on subjective quality of life indicators. [From the publication]
