Apie Užgavėnių mitologiškumą

LTKiekvienoje apylinkėje Užgavėnės būdavo švenčiamos vis kitaip13. Ir nelygu kiek žmonių atmintyje išliko to senojo paveldo. Arčiausiai pirmapradės šventės eigos šiandien turbūt yra Alsėdžių, Grūšlaukės, Kurtuvėnų Užgavėnės, nes jų vyksmas praktiškai nebuvo nutrūkęs, o papročius gaivinant ir skatinant jau mūsų laikais, buvo stengiamasi laikytis vietinių tradicijų. Dabar tai visų laukiama, linksma, išlaikiusi daug autentiškų bruožų žiemos pabaigos šventė. Ji gražiai suburia bendruomenę, privilioja nemažai svečių. Šauniai atgaivintos Užgavėnės vyksta ir Plateliuose, Žemaitijos nacionalinio parko centre15. Jo darbuotojai rengia kaukių - „ličynų“ parodas, moko jas drožti tautodailės stovyklose. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykstančios Užgavėnės vis daugiau įgauna „žemaitiškumo“, gal tai ir nėra blogai, nes būtent šio regiono šventėje išsaugota daugiausia archajiškumo. Tačiau kitose Lietuvos etnografiniuose regionuose patartina gaivinti vietinius papročius; mūsų etninė kultūra įdomi ir savo įvairove.

• Lietuvos kaimo papročiai.. Vilnius : Mintis, 1993. 526 p.
• Tikėjimai Mėnulio poveikiu: archajiškojo kalendoriaus reliktai?. Liaudies kultūra 2002, 1, 15-19.