Panemunio valsčiaus archeologinis paveldas

LTPanemunio valsčius yra vienas mažiausiai archeologų tyrinėtųjų dabartinio Rokiškio rajono ribose. Patys ankstyviausi negausūs pėdsakai valsčiuje siekia akmens amžiaus kultūras, vėliau čia gyvavo ir viena kitą keitė vadinamoji Brūkšniuotosios keramikos kultūra (II t-mečio pr. Kr. pabaiga–m. e. pradžia) ir Pilkapių su akmenų vainikais kultūra (I t-mečio po Kr. I pusė), o nuo I t-mečio po Kr. II pusės čia ieškoma sėliškos kultūros apraiškų. Panemùnio valsčius – lygumų kraštas, gal todėl čia iki pastarųjų metų nebuvo nė vieno piliakalnio, registruoto nekilnojamojo kultūros paveldo registre. I tūkst. 2 pusėje – II tūkst. pradžioje teritorijoje driekėsi istorinės Sėlos žemės, tačiau archeologinių duomenų apie to meto situaciją reta. Kiek tankiau jų žinoma ties Čedasų ežeru valsčiaus šiaurryčių dalyje ir Skãistės bei Dumblio (Baublių) apyežerėmis pietryčiuose. Čedasai – viena seniausių istoriškai paliudytų vietovių ne tik Panemùnio valsčiuje, bet ir visame Rokiškio krašte. XVI a. pradžioje Čedasų valda jau minima su miesteliu ir miestelėnais bei turgumi, čia buvusi pastatyta ir tvirtovė. Jei įtvirtinimo žymių Čedasuose nelikę, tai švedų antpuolius menančios Panemùnio fortifikacijos tebėra žymios kraštovaizdyje. Kitą istorinių laikų archeologinį paveldą sudaro gana gausūs paminėjimai apie monetas, žmonių kaulus, įvairius kitus radinius. Deja, nė viena šių vietų nėra tyrinėta, o bėgant laikui lokalizuoti jas vis sudėtingiau. Džiugina tai, jog turima informacija nors ir nedažnai, bet nuolat pildosi, pateikiama intriguojančių naujų faktų apie krašto apgyvendinimą, istorinę ir kultūrinę jo raidą. Tarp tokių naujų atradimų Panemùnio valsčiuje galima įvardinti Grubų piliakalnį bei Lietuvos kontekstui unikalų Mikoliškių bronzinį durklą.

ENThe area of Panemunis is one of the least studied by archaeologists within the limits of current Rokiškis District. The earliest meagre traces in the area date back to the Stone Age cultures; later, the so-called Dashed Pottery culture (end of the 2nd millennium BC - beginning of the 1st millennium AD) and the culture of Mounds with Stone Wreaths (first half of the 1st millennium AD) lived here and replaced each other. In the second half of the 1st millennium AD, we are looking for manifestations of the Selonian culture. Panemunis is the area of plain; maybe that’s why until recent years there wasn’t a single mound put into the Register of Cultural Property as immovable cultural heritage. From the second half of the 1st millennium to the beginning of the 2nd millennium, there was the historical land of Selonia, but there is no archaeological data about the situation at that time. A bit denser archaeological data is known at Lake Čedasai in the north-eastern part of the area studied and the coast of lakes Skaistė and Dumblis (Baubliai) in the south-east. Čedasai is one of the oldest historically attested sites not only in the Panemunis area, but also in the entire Rokiškis region.At the beginning of the 16th century, the Čedasai domain is already mentioned with a town and townspeople and a market, a fortress was also built here. No signs of fortification left in Čedasai, but the Panemunis fortifications commemorating the Swedish attacks are still prominent in the landscape. Another archaeological historical heritage consists of quite abundant mentions of coins, human bones, various other finds. Unfortunately, none of these places have been explored, and as time goes by, they become more and more difficult to locate. It is encouraging that the available information, although infrequent, is constantly being updated and intriguing new facts about the settlement of the region, as well as its historical and cultural development are presented. Among such new discoveries in Panemunis area, we can mention the Grubai mound and the Mikoliškiai bronze dagger, which is unique to the Lithuanian context.

• Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje. Vilnius : Versus aureus, 2011. 174 p.
• Kada prasidėjo bronzos amžius Lietuvos teritorijoje?. Istorija 2007, 67, 3-14.
• Kario prestižas. Varpinių taurių kultūros bronzinis durklas. Lietuvos muziejų rinkiniai 2021, 20, 156-160.
• Lietuvos piliakalniai: atlasas. T. 4. Papildymai.. Vilnius : Lietuvos archeologijos draugija, 2017. 224 p.
• Rytų Pabaltijo bendruomenių gyvensena XI-II tūkst. pr. Kr.. Kaunas : Lietuvos veterinarijos akademija, 2004. 303 p.
• Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija.. Vilnius : Diemedis, 2006. 783 p.
• Žmogus ir metalas priešistorėje: žvilgančios bronzos trauka. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2014. 271 p.