Valstybės baudžiamosios jurisdikcijos apribojimai asmenims, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu

LTStraipsnyje analizuojami valstybės baudžiamosios jurisdikcijos apribojimų asmenims, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu, klausimai. Rutuliodamas pasirinktą temą autorius skiria dvi pagrindines užsienio valstybių piliečių, kurie naudojasi imuniteto teise, grupes: 1) užsienio valstybių diplomatinis personalas, diplomatinio agento šeimos nariai bei konsulai ir 2) užsienio valstybių kariai. Analizuodamas imuniteto nuo valstybės baudžiamosios jurisdikcijos taikymo pirmajai grupei asmenų klausimą autorius dėmesį atkreipia į diplomatinės atstovybės personalui taikomų imuniteto nuo juos priimančios valstybės baudžiamosios jurisdikcijos pagrindus, apimtį, diplomatinio agento šeimos nario, o ypač sutuoktinio, sąvokos bei imuniteto atsisakymo problemas. Daugiau dėmesio skiriama konsuliniam imunitetui bei šių asmenų baudžiamosios atsakomybės realizavimo jų pilietybės valstybėje principams. Gvildendamas imuniteto nuo valstybės baudžiamosios jurisdikcijos taikymą užsienio valstybių kariams autorius primena šio klausimo istorinius momentus bei gilinasi į šių asmenų statusą reglamentuojančius tarptautinius teisinius aktus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji atsakomybė; Baudžiamasis procesas; Diplomatinis imunitetas ir privilegijos; Tarptautinė teisė; Criminal responsibility; Criminal procedure; Diplomatic Imunities and Privileges; International Law.

ENThe article deals with the issues of state criminal jurisdiction restrictions for the individuals who have immunity according to the international legal norms. When discussing the topic under question, the author divides the foreign countries’ citizens having the right to immunity into two major groups: 1) foreign diplomatic staff, and the families and consuls of diplomatic agents, and 2) foreign soldiers. When analyzing the issue of applying the immunity against the state’s criminal jurisdiction to the first group individuals, the author stresses the problems of the concept of a family member (especially a spouse), reasons and scope of immunity applied against the criminal jurisdiction of the host country, and immunity refusal. More attention is paid to consular immunity and the principles of exercising the criminal responsibility of these individuals in their own country. The author explores the application of immunity to foreign soldiers against state’s criminal jurisdiction, reminds some historical moments, and analyses the international legal acts regulating the status of these individuals.