Lietuvos krikščionių demokratų požiūris į žydus XX a. 4-ajame dešimtmetyje

LTTarpukario Lietuvoje Krikščionių demokratų partija buvo viena įtakingiausių politinių grupių, turėjusių aiškią ideologiją. Prie jos kūrimo prisidėjo nemažai to meto intelektualų (S.Šalkauskis, A.Maceina, M.Krupavičius ir kt.). Ši ideologija tapo pagrindu Lietuvos krikščionims demokratams formuojant savo požiūrį į tautines mažumas ir pirmiausia į Lietuvos žydus. Krikščioniškosios vertybės lėmė gana pozityvų žydų dvasinio ir socialinio gyvenimo vertinimą krikščionių demokratų spaudoje. Oficialias krikščionių demokratų pažiūras reprezentavusiems autoriams rūpėjo nacionalizmo ir antisemitizmo problemos. Šių problemų atžvilgiu buvo suformuluota aiški neigiama pozicija, ypač dėl XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvą valdžiusių tautininkų nacionalizmo, taip pat dėl lietuvių verslininkų antisemitizmo. Patys krikščionių demokratų publicistai pabrėžtinai vengė teiginių, galėjusių jiems mesti antisemitizmo šešėlį. Tai suteikia pagrindo teigti, jog 1941 m. birželio įvykiai bei jų antisemitinės aspiracijos, dažnai istorikų sutapatinamos su krikščionių demokratų veikėjais, neturėjo tiesioginių sąsajų su tarpukario Lietuvos krikščionių demokratų oficialia pasaulėžiūra bei vertybine orientacija.

ENIn the period between the World Wars in Lithuania the Lithuanian Christian Democratic Party was one of the most influential political groups which had a clear ideology. Intellectuals of that time (Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Mykolas Krupavičius) contributed considerably to its founding. This ideology laid the foundation for forming the views of the Lithuanian Christian Democrats toward national minorities, first of all toward the Jews of Lithuania. Christian values determined a quite positive evaluation of the spiritual and social life of the Jews in the Christian Democratic press. Authors representing the official views of the Christian Democrats were concerned with the problems of nationalism and anti-Semitism. In regard to these problems a clearly negative position was formulated, especially about the nationalism in the 1930s of the ruling tautininkai (nationalists) as well as about the anti-Semitism of businessmen. The spokesmen of the Christian Democrats carefully avoided making statements for which the shadow of anti-Semitism could be cast. This provides a basis for declaring that the events of June 1941 and their anti-Semitic aspirations, frequently equated by historians with Christian Democratic activists, did not have any direct ties with the official world view and orientation of values of the Lithuanian Christian Democrats in the period between the wars.