Kultūros kaita globalizacijos sąlygomis: konceptualizavimo sunkumai ir plotmės

LTStraipsnyje yra analizuojama kultūros kaita globalizacijos sąlygomis, jos konceptualizavimo sunkumai ir plotmės, paryškinami įvairių globalizacijos ir postmodernaus būvio teoretikų kuriamo kultūros, kultūros kaitos vaizdinio ypatumai bei iškeliami tam tikri konceptualūs bendrumai, kuriuos sieja "globalinis" požiūris į dabarties pasaulio būvį. Globalizacijos procesų nulemtas intensyvios kultūrų sąveikos kryptingumas, t.y. homogenizacija ar heterogenizacija yra viena pagrindinių globalizacijos teoretikų įvairiais aspektais aptariamų problemų. Kapitalizmo sistemos analize yra grindžiama kultūros analizė. Pasitelkti naują sąvokinį aparatą ir helerogeniškumo atžvilgiu mėginti suvokti homogenizacijos procesus yra būtinybė. Kultūros tapatumas turėtų būti bandomas suvokti kaip vidujai prieštaringas "multikultūriškumas" ar atviras dinamiškas vidinių "mikrokreolizacijos" procesų darinys, egzistuojantis prieštaringų galių lauke. "Globalinio" teoretizavimo plotmė yra būtina dabartinės lietuvių sociokultūrinės būsenos ir jos transformacijų konseptualizavimui.

ENThe article primarily deals with a cultural shift conceptualization problem. The major problem is the actual lack of tradition providing basis for theoretic comprehension of Lithuanian cultural whole, and it makes incogitable any possible departure position for current assessment. It is claimed for such notions as "socialist culture" or "national mentality" to be void of content inevitable in theoretic cultural discourse. On the other hand, investigations of contemporary cultural transformations incorporate Western theoretical discourse and concepts, by themselves imposing certain transformational image and especially obscuring and extent of one's own cultural experience. The article concentrates on these main dimensions of conceptualization -world systems, globalization and global world, postmodern condition theories. World systems and globalization theories are examined by considering I. Wallerslein's and R. Robertson's approaches towards culture and their main concepts. The conceptual scheme of cultural processes and their interactions, as presented by A. Appadurai, is scrutinized in the context of the discussion on homogeneity or heterogeneity tendenliousness of cultural interactions.The importance of new cultural units, emerging as a result of controversies in interaction of global spheres, is stressed in the analysis. Creolization scenario is discussed in this regard. Cultural peculiarities of postmodern condition are unfolded by analyzing F. Jameson's and J. Baudrillard's cultural conceptions with emphasis on the affinity of their approaches: both of them claim the sign-like and simulacral character of contemporary culture, stress the importance of commodificasion of culture and imposing of cultural factors into industrial processes. Special attention is paid to the impact of postmodern writers on the theories of information processes. Conclusion is drawn that the plane of "global" theorizing is a necessary context for contemporary conceptualization of Lithuanian cultural condition and its transformations.