Girtuoklystės vieta ar gastronominės kultūros erdvė? Maitinimo įstaigų komunikacija tarpukario Lietuvos žurnale Moteris

LTXIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuvių tautinio tapatumo konstravime esminį vaidmenį atliko etnolingvistinis lietuviškumas, kurio svarbiausi dėmenys buvo susieti su lietuviškai kalbančių valstiečių žemdirbiška kaimo kultūra. Savo šaknimis šis tapatumas yra sietinas su Apšvieta ir romantizmu, kuomet eksploatuota „tauriojo laukinio“ idėja, išaukštinanti civilizacijos nesugadintą, arti gamtos ir jos ritmu gyvenantį žmogų. Šios idėjos tapo pagrindu lietuviško tapatumo ir karčiamos (taip pat traktieriaus, kavinės ir restorano) priešpriešai. Lietuvio ir karčiamos priešpriešos konstravimui įtakos taip pat turėjo istorinė karčiamų gyvavimo realybė bei Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis. Straipsnyje nagrinėjama karčiamos, smuklės, traktieriaus, kavinės, restorano ir arbatinės komunikacija tarpukario Lietuvos žurnale Moteris. Tyrimu nustatyta, kad dominavo negatyvūs naratyvai, maitinimo įstaigas sieję su girtuokliavimu, palaidu gyvenimo būdu, prostitucija, betiksliu pinigų ir laiko švaistymu, nekultūringumu, neišsilavinimu, bedievyste. Lankymasis maitinimo įstaigoje pozicionuotas daugiau kaip vyrams būdingas bruožas, itin nepritinkantis moteriai ir ypač žalingas jaunai merginai. Šiame negatyviame kontekste skirtumas tarp atskirų maitinimo vietų (karčiamos, smuklės, traktieriaus, alinės, kavinės, restorano) traktavimo yra menkas. Intensyvi gastronominės kultūros modernizacija, vykusi tarpukario Lietuvoje, turėjo mažai įtakos maitinimo įstaigų negatyvaus įvaizdžio kaitai. Reikšminiai žodžiai: karčiama; maitinimo įstaiga; girtuoklystė; žurnalas Moteris; Lietuva 1918–1940 m.

ENIn the late 19th and early 20th centuries, in the creation of the Lithuanian national identity, ethnolinguistic ‘Lithuanianness’ performed a key role, and its core constituents were related with the agricultural culture of Lithuanian-speaking peasants/farmers. The roots of this identity date back to the Enlightenment and Romanticism movements, when the idea of the ‘noble savage’ was being promoted, which elevated humans who were not spoiled by civilization, yet living in the vicinity of nature and leading a lifestyle based on the rhythm of nature. These ideas served as the background for an opposition between Lithuanian identity and the tavern/inn (in all of its manifestations, involving such catering institutions as the café and the restaurant). Impact on the development of opposition between the Lithuanian and the inn was also made by the historic reality of the proliferation of inns and the temperance (i.e., sobriety) movement initiated by Bishop Motiejus Valančius. The article explores the communication of the inn, tavern, café, restaurant and teahouse in the interwar Lithuanian magazine Moteris (The Woman). It has been established that negative narratives were predominant, which related catering institutions with alcohol abuse, immoral lifestyle, prostitution, wasting time and money, horrible manners, lack of education and absence of religious feelings. Attending a catering institution was presented primarily as a feature that could be observed in men, which was inappropriate for a woman, and extremely harmful to young women/girls. In this negative context, the difference between specific types of catering institutions (a tavern, an inn, a beer house, a café, a restaurant) in terms of their interpretation is minor.Intense modernization of the gastronomy culture, which took place in interwar Lithuania, had only a minor impact on changes in the negative image of catering institutions. Keywords: inn/tavern; catering establishment; alcohol abuse; magazine Moteris; Lithuania in 1918–1940.

• Ekskursas po Šiaulių kavines (XVII a. - XXI a. pradžia). Acta humanitarica universitatis Saulensis 2012, 15, 299-313.
• Kaip miestelis virto miestu: karčemų plėtra Tilžėje 1514–1552 metais. Acta historica universitatis Klaipedensis 2014, 29, Mobilumas Rytų Baltijos regione (XV-XVII amžiai), 98-149.
• Karčema Radvilų Biržų kunigaikštystėje XVI a. pab. - XVII a. I pusėje.. Žiemgala 2016, 2, 5-9.
• Maistas, mityba ir viešasis maitinimas XX a. 3–4 dešimtmečiais Kaune. Kauno istorijos metraštis 2016, 16, 277-306.
• Vilniaus kavinės istoriniuose šaltiniuose ir memuaruose. Acta humanitarica universitatis Saulensis 2012, 15, 164-171.