Dėl keleto retesnių liaudinių vaivorykštės pavadinimų

LTStraipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į keletą retų tarminių vaivorykštės pavadinimų lietuvių kalboje: vaivoraikštė, vaivorakštė, voverykščia, stanga, žebenkštė, sverblė, varykštė, vorykštė. Darbe yra aptariami šie žodžiai ir jų etimologiniai aspektai, aprašyta šių pavadinimų motyvacija, ištyrinėti šių žodžių ryšiai su kitais įprastais vaivorykštės pavadinimais. Daugelis analizuojamų žodžių (išskyrus galbūt pavadinimą stanga, kuris gali turėti svetimą kilmę, plg. Lenkų stega, wstega ‘ribbon, swathe, sash’) kilę iš tarmių etimologijos, aprašytos straipsnyje įvairiais būdais. Darbe mėginama pademonstruoti, kokiu būdu ir kodėl pakito analizuotų žodžių formos, kas įtakojo ypatingas jų transformacijas, kaip žodžiai įgijo jų esamas formas. Taip pat mėginama parodyti asociacinio liaudies etimologijos mechanizmo seką. Išskirtinis dėmesys skirtas faktui, kad šio nuostabaus gamtos fenomeno, turinčio daugybę mitologinių interpretacijų ir susijusio su įvairiais įsitikinimais skirtingose pasaulio kultūrose, pavadinimas lietuvių kalboje tapo tikru liaudies etimologijos „favoritu“.Reikšminiai žodžiai: Vaivorykštė; Liaudies pavadinimas; Liaudies etimologija; Transformacija; Asociacinis mechanizmas; Rainbow; Folk term; Folk etymology; Transformation; Associative mechanism.

ENThe article deals with several rare folk names for rainbow in the Lithuanian language: vaivoraikštė, vaivorakštė, voverykščia, stanga, žebenkštė, sverblė, varykštė, vorykštė. These names and their etymological aspects are discussed, the motivation for such names is described; the relation of these words to other more frequent terms for rainbow is examined. Most of the words in question (with the exception, probably, of the term stanga, which might possibly also be of foreign origin, cf. Pol. stega, wstega ‘ribbon, swathe, sash’) have originated under the influence of folk etymology manifested here in various different ways. An attempt is made to demonstrate, in particular, in what way and why the forms of the analysed words have been altered, what caused their particular transformations, how the words acquired their present shapes. An attempt is also made to show the sequence of the influences of the associative mechanisms of folk etymology. Attention is drawn to the fact that the designation of this marvellous natural phenomenon having innumerable mythological interpretations and related to different beliefs in various cultures of the world has become in the Lithuanian language a real “favourite” of folk etymology.