Kūno reabilitacija: techniniai pokyčiai atlydžio epochos sovietmečio Lietuvos kine

LTStraipsnyje analizuojami technologiniai kino gamybos pokyčiai, kurie paveikė Lietuvos kino studijoje atlydžio metais kurtų kino filmų stilių. Įvairios technologinės naujovės, kartu su reliatyviai laisvesniu sovietmečio viešuoju diskursu, sudarė sąlygas vietiniams kino kūrėjams daugiau eksperimentuoti su kino kalba bei ieškoti naujų kino stiliaus apraiškų. Į šias paieškas buvo įtraukiami įvairūs vaizdo ir garso elementai, pavyzdžiui, rankine kamera „Konvas-Avtomat“ nufilmuoti subjektyvus planai ar stereo garsas, kurie tiriamuoju laikotarpiu buvo siejami su „realistiškesne“ kino patirties recepcija ir pačių kūrinių funkcionavimu. Taip straipsnyje ginama hipotezė, kad įvairių sovietmečio tyrėjų akcentuota „kūno reabilitacijos“ samprata negali būti atskirta nuo techninių inovacijų bei su žiūrov(i)ų fizinėmis patirtimis susijusių pokyčių, kurie darė tiesioginę įtaką filmų stilistikai ir jų recepcijai. Straipsnyje siekiama parodyti, kad atlydžio laikotarpiu „realistiškesnės“ kūno patirtys tapo svarbiu kino stiliaus aspektu, prisidedančiu prie specifinės kino filmų recepcijos. Esminiai žodžiai: kinas, kino stilius, kino technika, Konvas-Avtomat, plano gylis, stereo garsas, plačiaekranis kinas.

ENThis article explores the technological changes in film production that influenced the style of films made at the Lithuanian Film Studio during the Thaw period. The introduction of various technological innovations, alongside a relatively more liberal public discourse in the Soviet era, provided local filmmakers with greater opportunities to experiment with cinematic language and explore new stylistic expressions. The search for this new cinematic language included visual and auditory elements, such as subjective shots filmed with the handheld camera „Konvas–Automat“ and stereo sound, which during this period were associated with the perception and functioning of a „more realistic“ cinematic experience. The article highlights that the concept of „body rehabilitation“ explored by various scholars in the Soviet context cannot be fully understood without considering the technical advancements and the physical experiences of viewers, which directly influenced film style and reception. It aims to demonstrate that, during the Thaw period, „more realistic“ body–centered experiences became a key component of film style. Keywords: cinema, cinema style, cinema technology, Konvas- Avtomat, depth of field, stereo sound, widescreen cinema.