Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimelių veiklos reglamentavimo pokyčiai XVIII a. pabaigoje : 1791 m. ir 1793 m. seimelių įstatymų lyginamoji analizė

LTNors Ketverių metų seime m. kovo 24 d. seimelių įstatymas priimtas tik po ilgokai užtrukusių ir intensyvių diskusijų, o Gardino seime patvirtintas 1793 m. lapkričio 23 d. LDK seimelių įstatymas be jokių diskusijų ir paskubomis pačią paskutinę seimo dieną, tačiau abu įstatymai buvo trumpalaikiai (galiojo panašų daugiau kaip metus trukusį laikotarpį). Atlikus struktūrinę seimelių įstatymų analizę galima pastebėti, jog 1791 m. kovo 24 d. seimelių įstatyme buvo 21 skyrius (šiuos sudarė 110 straipsnių), tuo tarpu 1793 m. LDK seimelių įstatyme liko tik 18 skyrių (juos sudarė 72 straipsniai). Tad 1793 m. įstatymo apimtis, palyginti su jo pirmtaku, akivaizdžiai sumažėjo. Aptariamų įstatymų turinio sulyginimas rodo, kad 50 (45,45%) 1791 m. seimelių įstatymo straipsnių arba identiški, arba 1793 m. įstatyme kito gana minimaliai. 24 (21,81%) straipsniai buvo visiškai išbraukti, o likę sujungti, pakeistas jų turinys, tad koreguoti žymiai daugiau. 1793 m. įstatyme atsirado 3 nauji straipsniai ir dar keletas straipsnių paragrafų. Tiek Ketverių metų, tiek Gardino seimuose buvo priimtos, seimelių įstatymus papildančios konstitucijos, detaliau reglamentavusios kai kuriuos svarbesnius seimelių veiklos aspektus. LDK seimelių geografijos ir pavietų ribų pokyčius fiksavo 1791 m. lapkričio 2 d. priimtas "Vaivadijų, žemių ir pavietų padalijimas ir miestų, o juose konstitucinių vietų seimeliams, paskyrimas" bei 1793 m. lapkričio 23 d. patvirtintas "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės provincijos vaivadijų sutvarkymas, išdėstymas ir paskirstymas" įstatymai.Reikšminiai žodžiai: Lenkijos-Lietuvos valstybės padalinimai; Ketverių metų seimas; Konstitucija, 1791; Seimelių reforma; Lenkijos-Lietuvos valstybė; Pavietų ribos; Vaivadijų ribos.

ENAlthough the law on small sejms of March 24 was passed by the Four Year Sejm only after lengthy and intensive discussions and the law on small sejms of the Grand Duchy of Lithuania of 23 November, 1793 was approved by the Sejm of Grodno in a haste, on the very last day of the sejm, both laws were short-term (remained in effect for about a year). Upon performing the structural analysis of the laws on small sejms, one can notice that the law on small sejms of 24 March, 1791 had 21 chapters (110 articles), while the law on small sejms of the Grand Duchy of Lithuania of 1793 included only 18 chapters (72 articles). Therefore the scope of the law of 1793, compared to its predecessor, is obviously smaller. The comparison of the content of the laws in question shows that 50 (i. e. 45.45%) articles of the law on small sejms of 1791 are either identical or underwent minimum changes in the law of 1793. 24 (i. e. 21.81%) articles were deleted and the remaining were joined and their content was changed, i. e. the said articles underwent more significant correction. In the law of 1793 there emerged three new articles and several new paragraphs. Therefore one can state that both the Four Year Sejm and the Sejm of Grodno adopted constitutions, supplementing the laws on small sejms, which regulated certain important aspects of activities of small sejms in more detail. The changes of the geography of the small sejms of the Grand Duchy of Lithuania and the limits of the districts was registered by the laws on “Partition of Voivodeships, Lands and Areas and Assignment of Constitutional Positions to Small Sejms in Towns” of 2 November, 1791 and on “Arrangement, Disposition and Assignment of Province Voivodeships of the Grand Duchy of Lithuania” of 23, November 1793.

• Parliamentarism of the Grand Duchy of Lithuania, the Fourteenth-Eighteenth centuries / Andrzej Rachuba. Przegląd Sejmowy. 2021, 6 (167), p. 43-83.
• Prawo i praktyka udziału w sejmikach Wielkiego Księstwa Litewskiego XVI–XVIII wieku / Andrzej Zakrzewski. Echa przeszłości. 2018, t. 19, 1, p. 97-113.
• Из истории парламентаризма в Речи Посполитой: сеймики Новогрудского воеводства, 1794 г / Р. Шмигельските-Стукене. Балто-славянские исследования. 2019, 20, p. 409-424.