From Breton Calvaries to Lithuanian chapels. Jurgis Baltrušaitis and Lithuanian folk art: between art history and diplomacy, anachronism and anatopism

LT1934 m. Jurgis Baltrušaitis buvo viduramžių meno istorikas, turintis ryšių Paryžiaus intelektualiniuose sluoksniuose, meno istorijos dėstytojas Kauno universitete ir diplomatas Lietuvos pasiuntinybėje Prancūzijoje. Šie trys vaidmenys paaiškina, kodėl ir kaip jis inicijavo parodą „Art populaire baltique“, surengtą 1935 m. Paryžiaus Trokadero etnografijos muziejuje, kurioje pateikė prancūzų viduramžių skulptūros palyginimą su lietuvių liaudies skulptūra. Įkvėptas Henri Focillono apmąstymų apie specifinius, dažnai skirtingus, meno formų gyvenimo laikiškumus, jis taip pat siekė suartinti Prancūziją ir Lietuvą, didėjant baimei dėl nacių ir sovietų grėsmių. Jo raštai apie Lietuvos liaudies meną ir studijos, kvestionuojančios paraštes, stilių ir meninių modelių apyvartą, laiko stratifikaciją ir formų išlikimą, centro ir periferijos santykius, yra neatsiejama jo asmeninės ir intelektualinės trajektorijos dalis. Esminiai žodžiai: muziejaus istorija, Jurgis Baltrušaitis, lietuvių liaudies menas, viduramžių menas, meno istorijos istorija, parodų istorija.

ENIn 1934, Jurgis Baltrušaitis was at the same time a medieval art historian, wellconnected within Parisian intellectual circles, a teacher of art history at the university of Kaunas, and a diplomat at the Lithuanian legation in France. Those three roles explain why and how he initiated the exhibition Art populaire baltique, held at the Musée d’Ethnographie du Trocadéro in Paris in 1935, where he compared French medieval sculpture and Lithuanian folk sculpture. Influenced by Henri Focillon’s meditations on the specific, often diverging, temporalities of the life of forms in art, he also intended to bring France and Lithuania closer at a time of growing fears of Nazi and Soviet threats. His writings about Lithuanian folk art, questioning the margins, the circulation of styles and artistic patterns, the stratifications of time and the survival of forms, the relationships between center and periphery, are fully part of his personal and intellectual trajectory. Keywords: museum history, Jurgis Baltrušaitis, Lithuanian folk art, medieval art, history of art history, history of exhibitions.