Simbolių ir metaforų transformacijos vizualiojoje M. Čiurlionio kūryboje ir rašytiniame palikime

LTStraipsnyje nagrinėjami simboliai ir metaforos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapyboje ir rašytiniame palikime. Ankstyvieji Čiurlionio darbai, kurti literatūrinio simbolizmo įtakoje, dar savotiškai iliustruoja antropomorfiniais vaizdiniais paveikslų pavadinimus, naratyvas neretai lemia ciklo dalių sprendimus. Maždaug ties 1906 m. riba, menksta naratyvo svarba, mažėja žmogaus figūros užuominų ir ryškėja daugiaprasmio lauko kūrimo pastangos. Laisvais ir lakoniškais potėpiais, santūrių atspalvių kodu, neįprastu komponavimu, nevengiant tuštumos, pasiekiama interpretavimo erdvė. Vėlyvojo laikotarpio Čiurlionio tapyba skyla į pasakų ciklus bei "sonatas". Pastarosiose ypač išplėtotas metaforiškumas. Linijinėmis struktūromis, ritmine figūrinių elementų kaita, daugybės perspektyvų, persišviečiančių sluoksnių efektais kuriama muzikinio teksto metafora. Negausus rašytinis Čiurlionio palikimas labiau artimas ankstyvajam jo tapybos pasauliui, neoromantinei pasaulėjautai. Stilistikos kaita čia nėra tokai ženkli kaip tapyboje. Ankstyvuosiuose tekstuose pastebimi tautosakos motyvai, neoromantizmui būdingų literatūrinių pasakų siužetai. Vis dėlto ir čia esama pokyčių: apie 1906-uosius mėginama eksperimentuoti muzikine architektonika, pauzėmis (literatūrinė poema "Jūra", literatūrinė "Sonata"). Ryškėja literatūrinio simbolizmo bruožai. Metaforiško mąstymo pėdsakai dažniau aptinkami laiškų palyginimuose, personifikuojančiuose kreipiniuose. Tačiau literatūrinių metaforų blankumas leidžia daryti prielaidą, kad šio kūrėjo muzikinis ir vaizdinis asociatyvus mąstymas yra erdvesnis nei kalbinis.Reikšminiai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Simbolis; Menų sintezė; Metafora; Metaforinis vaizdas; Vizualinė kūryba; žodinė kūryba; M.K. Čiurlionis; Symbol; Synthesis of Arts; Metaphor; Figuratyve view; Visual creation; Verbal creation.

ENThe article analyzes symbols and metaphors in the paintings and written heritage of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. The early works by Čiurlionis, created under the influence of literary symbolism, illustrate the names of paintings by anthropomorphic images, the narrative quite frequently determines the solutions, pertaining to the parts of the cycle. Approximately around 1906 the importance of the narrative was mitigated, the volume of hints to a human body was reduced and attempts at creation of multi-meaning field emerged. The space of interpretation is reached with the help of free and laconic brushstrokes, a code of reserved colours and unusual composition, without avoiding emptiness. Čiurlionis’s painting of a later period is divided into the cycle of tales and “sonatas”, with the latter characterizing with especially developed metaphors. The metaphor of a musical text is created with the help of linear structures, rhythmic change of figure, a lot of perspectives and the effect of transparent layers. The sparse written heritage of Čiurlionis is closer to the world of his early paintings and the neo-romanticist worldview. The change of stylistics is not as significant as in his painting. In his early texts folklore motives and subjects of literary tales, characteristic of neo-romanticism can be noticed. Nevertheless certain changes can be observed even there: approximately around 1906 Čiurlionis attempted to experiment by musical architectonics and pauses (literary poem “Jūra" (“The Sea”), literary "Sonata"). The traits of literary symbolism become more prominent. Traits of metaphorical thinking are more frequently noticed in comparison of letters and the personifying addresses. However the faintness of literary metaphors allows for a prerequisite that Čiurlionis’s musical and visual associative thinking was wider than his lingual one.