Muzika Mikalojaus Konstantino Čiurlionio "Žodžio kūryboje" - tiltas ar patiltė?

LTMikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba yra įdomi ir originali savo sinesteziniu menų sąveikų suvokimu. Ypač plačiai tyrinėtas jo dailės kūrinių muzikalumas, muzikos kūrinių tapybiškumas, jų neoromantinės ir simbolistinės tendencijos, kiti aspektai (pagoniškosios kultūros elementų raiška, fantastiškumas, misticizmas, archetipiniai kodai ir t. t.). Tačiau Čiurlionio žodinė kūryba, be Laiškų Sofijai, nėra plačiau nagrinėta. Mokslinėje literatūroje aptariama jo žodinės kūrybos vaizdinių simbolika (Nida Gaidauskienė ir kt.), atkreipiamas dėmesys į tekstų muzikalumą, jų formą, menų sąveikos ypatybes (Vytautas Landsbergis: „Čiurlionis rašydamas mato plastiškai, o formuoja pagal muziką“), bet jo literatūrinių tekstų muzikalumo specifika nėra plačiau analizuota. Straipsnyje siekiama pasiaiškinti, koks yra Čiurlionio tekstų muzikalumo pobūdis ir kaip juose pasireiškia sinestezija. Darbe remiamasi Wernerio Wolfo, Vytauto Landsbergio, Salomėjos Jastrumskytės, Nidos Gaidauskienės, Vladimiro Karbusickio, Viktoro Bobrovskio ir kt. veikalais, naudojamasi komparatyvine metodologija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Forma; Intermedialumas; Literatūra; Literatūriniai tekstai; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Muzika; Sinestezija; Žodžio kūryba; Form; Intermediality; Literary texts; Literature; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Music; Synesthesis; Žodžio kūryba.

ENWorks by Mikalojus Konstantinas Čiurlionis attract interest for their synesthetic perception of correlating different forms of art. The musicality of his paintings, the picturesqueness of music, its neoromantic and symbolist approach and many other aspects (pagan culture elements, fantasy, mysticism, archetypical codes, and etc.) have been widely explored. But Čiurlionis’s literary texts, besides Letters to Sophia, have not been widely analysed. While academic literature discusses the symbolism of images in Čiurlionis’s literary texts (Nida Gaidauskienė et al.), as well as their form and the distinctive features of art correlation, the nature of his literary texts’ musicality is still lacking in research. The article aims to explain the musical nature of Čiurlionis’s texts and how the synesthesis emerges in them. The analysis refers to theoretical works by Werner Wolf, Vytautas Landsbergis, Salomėja Jastrumskytė, Nida Gaidauskienė, Vladimir Karbusicky, Viktor Bobrovsky, and etc., comparative methodology is also applied. [From the publication]

• Čiurlionio pasaulis: regėti sielos akimis / Jonas Čiurlionis. Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai / sudarytojai: Žilvinas Svigaris, Laura Ivanova. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. P. 144-165.
• Literatūra ir muzika : paralelės ir analogai / Rūta Brūzgienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 218 p.
• Simbolių ir metaforų transformacijos vizualiojoje M. Čiurlionio kūryboje ir rašytiniame palikime / Nida Gaidauskienė. Kultūrologija. 2007, t. 15, p. 61-80.
• Sinestezijos fenomeno konceptualūs virsmai XIX ir XX a. Vakarų meno teorijoje ir praktikoje : disertacija / Salomėja Jastrumskytė. Vilnius, 2011. 234 lap.
• The Musicality of literary texts of M. K. Čiurlionis's "Žodžio kūryba" / Rūta Brūzgienė. Čiurlionis ir pasaulis / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Salomėja Jastrumskytė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 560-582.