LTLietuvos vyriausiasis kunigaikštis, Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas Jogailaitis yra legendomis apipinta asmenybė. 1444 m. rudenį jis didvyriškai, tačiau nesėkmingai vedė lenkų ir vengrų kariuomenę prieš turkus, įsiveržusius į Balkanus, ir žuvo mūšyje prie Varnos kaip visos Europos drąsuolis. Jo kūnas nebuvo rastas. Šis faktas ir nežinojimas apie tikslias karaliaus žūties aplinkybes pavertė jį mistiniu pabėgėliu nuo mirties nagų. Buvo kalbama, kad jis išsigelbėjo ir gyveno kaip atsiskyrėlis Portugalijoje, Ispanijoje arba Šv. Romos imperijoje. Straipsnyje pateikiama išsamesnė Vladislovo Varniečio mito analizė. Publikuojamas nuo XIX a. istorikams žinomas, bet dėl įvairių priežasčių nenaudotas svarbus tekstas. Plačiau parodoma Vladislovo pomirtinė įtaka Vidurio Europos istorijai. Vladislovo Jogailaičio mitas yra bendros Europos tradicijos dalis - analogiškas kitų šalių nelaimingai mirusių ar net nužudytų valdovų, vėliau ateisiančių ginti savo tautos pavyzdys. Vis dėlto šis mitas šiek tiek skiriasi nuo karaliaus Artūro, Barbarossos ar nužudytų anglų valdovų istorijų. Pretendentai veikia dažniausiai Lenkijos pakraščiuose, o ne širdyje. Jie siekia paramos iš lenkų ir lietuvių valdovo priešų, t.y. Vokiečių ordino, vengrų, čekų bei vokiečių karalių, Silezijos ir Mazovijos kunigaikščių. Pretendentai skiriasi, bet pasirodo Rytuose, Vakarų Lenkijos pasienyje, vaidina Karūnos Rusios arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjus.
ENThis article uses published and unpublished material from archives in Poland, the Czech Republic and Berlin to examine the reaction to rumours that King - Grand Duke Władyslaw Jagiellon'czyk had not perished in battle with the Turk at Varna (1444) but had survived to live as a hermit in Portugal, Spain, or the Holy Roman Empire. Having examined several accounts of those claiming to have seen him in various locations, we can conclude that he, or at least his posthumous myth, became part of Central European historical and literary traditions. Many countries have myths of deceased rulers who will one day return to save their country from disaster. Even so, the Władyslaw myths differ from those of Arthur, Barbarossa, and various murdered English rulers. The pretenders claiming to be the dead king often had links to the eastern parts of the Grand Duchy of Lithuania. They mostly appeared on the western borderlands of Poland and attempted to obtain support from foreign rulers (the grand master of the Teutonic Order, the dukes of Silesia and Mazovia, and the kings of Bohemia and Hungary).