Nevyriausybinės organizacijos Baltijos šalyse: įtaka demokratijai : disertacija

LTXX amžiaus pabaigoje vienu svarbiausiu tyrimo objektu žlugus Sovietų Sąjungai tampa demokratija. Tačiau daugiausia tyrimų apima Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengrijos Respubliką ar net Rusijos Federaciją, bet maža jų dalis yra siejama su Baltijos šalimis. Pažymėtina ir tai, kad nėra pakankamai analizuojamos demokratijos ir pilietinės visuomenės sąsajos bei nevyriausybinių organizacijų, kaip pilietinės visuomenės elemento, įtakos demokratijai identifikavimo dimensijos. Daktaro disertacijos tikslas - teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti nevyriausybinių organizacijų įtaką demokratijai Baltijos šalyse, taikant kiekybinių ir kokybinių tyrimų priemones. Disertacijoje nagrinėjami pilietinės visuomenės, demokratijos ir nevyriausybinių organizacijų santykių teoriniai pagrindai, samprata. demokratijos modeliai, pilietinės visuomenės elementai ir jų veiksmai. Metodologinėje disertacijos dalyje pagrindžiama meta - analizės tyrimo metodologija; lyginamoji analizė bei kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinys pilietinei visuomenei ir demokratijai vertinti. Pateikiami lyginamosios analizės ir kiekybinių bei kokybinių tyrimų derinio taikymo rezultatai. Interpretuojami pilietinės visuomenės bruožai Baltijos šalyse taikant kolektyvinių veiksmų teoriją, aptariami trečiojo sektoriaus plėtros ypatumai. Identifikuojami demokratijos vertinimo matai taikant kokybės indeksą ir atliekamas vertinimas objektyviu ir subjektyviu požiūriu. Galiausiai pateikiami meta-analizės rezultatai, reprezentuojantys skirtingus nevyriausybinių organizacijų įtakos veiksnius demokratijai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei visame regione, formuluojamos išvados.

ENAt the end of the 20th century, after the collapse of the Soviet Union, democracy became one of the most important subjects of research. However, major research works focused on Poland, Czech Republic, Slovakia, Hungary, or even Russian Federation, but only a few covered the Baltic countries. It is important to observe that they did not provide enough analysis of connection between democracy, civil society, and nongovernmental organisations being elements of civil society. The objective of this doctoral thesis is to provide theoretical grounds and empirically research the influence of non-governmental organisations on democracy in the Baltic countries applying quantitative and qualitative research methods. The thesis analyses theoretical framework and perception of civil society, democracy, and non-governmental organisations; as well as democracy models, civil society elements, and actions. Methodological part of the thesis substantiates methodology of meta-analysis, comparative analysis, and a set of quantitative and qualitative research methods used for evaluating civil society and democracy. Then the author presents the results of comparative analysis and qualitative and quantitative research; interprets features of civil society in the Baltic countries applying the collective action theory; discusses the third sector’s development characteristics; identifies democracy evaluation measures by the quality index; and performs the evaluation from both objective and subjective points of view. Finally, the author delivers the results of meta-analysis that represent different factors influencing non-governmental organisations in Estonia, Latvia, Lithuania, and the entire region; and formulates the conclusions.