Nacių švietimo politika Lietuvoje 1941–1944 m.

LTLietuvos Laikinajai vyriausybei bei vėliau veikusiai Švietimo vadybai pavyko atkurti tarpukariu gyvavusią švietimo sistemą. 1941 m. rudenį darbą pradėjo penkių skyrių pradinės mokyklos, septynmetės gimnazijos ir trimetės progimnazijos, taip pat specialiosios bei aukštosios mokyklos. Lietuvos Laikinosios vyriausybės ir okupacines valdžios įsakymais buvo uždarytos mokyklos žydų ir rusų dėstomąja kalba. Visą okupacijos laikotarpį buvo persekiojami ir žudomi mokytojai, priklausę komunistų partijai, komjaunuoliai. Okupacinė valdžia siekė bendrojo lavinimo mokyklas palaipsniui paversti profesinio mokymo įstaigomis. 1942.1943 m. m. įvesta privaloma penkiametė pradinė mokykla turėjo ruošti kandidatus tokioms įstaigoms, o jos aukštesnioji pakopa (VI.VII skyriai) . rengti prekybininkus ir amatininkus. Prailginus mokymosi laiką gimnazijose ir progimnazijose buvo siekiama apsunkinti vidurinio išsilavinimo įsigijimą ir taip priversti moksleivius rinktis profesines mokyklas. Naciai reikalavo mažinti bendrojo lavinimo mokyklų bei jose besimokančių moksleivių skaičių. Nepaisant to, šio tipo mokymo įstaigų padaugėjo. Pradinių mokyklų 1941 m. rudenį buvo 2758 (1943 m. rudenį . 2874), vidurinių . 80 (1943 m. . 94). Tikėdamiesi mobilizuoti moksleivius į pagalbinius karinius dalinius, o vėliau ir į Vokietijos kariuomenę, naciai tai toleravo. Naciai bandė skleisti mokyklose savo ideologiją: didino vokiečių kalbos pamokų skaičių, daug tikėjosi iš istorijos bei geografijos mokymo. Jų reikalavimų buvo laikomasi tik išoriškai. Mokytojai moksleivius ir toliau auklėjo remdamiesi tautinėmis ir moralinėmis vertybėmis.Reikšminiai žodžiai: švietimo politika; Nacių okupacija; švietimo sistema; Lietuvos laikinoji vyriausybė; 20 amžius.

ENThe Temporary Government of Lithuania and the later Educational Council succeeded in reinstatement of the educational system of the interwar period. In Autumn of 1941 primary schools of five chapters, seven-year gymnasiums and three-year pro-gymnasiums, as well as special and higher educational institutions commenced their activities. By orders of the Temporary Government of Lithuania and the occupational authorities the schools, in which the teaching languages were Jewish and Russian, were closed. Throughout the entire period of occupation the teachers, who belonged to the Communist Party and members of the Communist Youth organization were persecuted and killed. The occupational authorities strived for turning the comprehensive schools into vocational training institutions. The obligatory primary five-year school, introduced in 1942-1943 had to prepare the candidates for such institutions and its higher levels (forms VI and VII) were intended for preparation of tradesmen and craftspeople. The lengthening of the time period of education in gymnasiums and pro-gymnasiums was aimed at making the acquisition of secondary education more difficult and thus forcing the students to choose vocational schools. The Nazis demanded to reduce the number of comprehensive schools and their students. Despite the demands, the number of such schools grew. In Autumn 1941 the number of primary schools was 2758 (2874 in Autumn of 1943), the number of secondary schools was 80 (94 in 1943). Nazis tolerated that, since they hoped to draft the students to auxiliary military troops, and later on to the German army. They tried to disseminate their ideology: increased the number of German language lessons and expected a lot from the subjects of history and geography. Their requirements were observed only externally. The teachers continued to nurture their students referring to the national and moral values.