"... Magdeburgo teisėje gerada turi dukrai tekti" : turtinė moters padėtis Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje

LTStraipsnyje nagrinėjamas vienas iš kelių moters turtinę padėtį apibrėžiančių turtinių - teisinių institutų, aptariamos jo ištakos, turinio transformacija bei nustatomas taikymo Lietuvos miestuose pobūdis. Kalbama apie specifinį saksų - Magdeburgo teisės institutą, vadinama gerada, kuris XVI a. 3-iajame dešimtmetyje buvo pirmą kartą pabandytas pritaikyti Vilniuje, kai tuo tarpu gerada vokiečių miestuose jau nebebuvo taikoma, o Lenkijoje buvo modifikuojamas jo turinys. Vilniuje ir Kaune gerados taikymas nebuvo pavienis reiškinys. Tai buvo vizualus Magdeburgo teisės požymis, kuris tarp brolių ir dukterų paveldėjimo teisių nubrėžė specifinę ribą. Geradą sudarė kilnojamasis turtas, t.y. moters drabužiai, papuošalai, kai kurie apyvokos daiktai. Šio instituto nevienareikšmis traktavimas buvo dažnų turtinių konfliktų miestuose priežastis. Gerados taikymas Vilniuje ir Kaune netapo visuotiniu.Reikšminiai žodžiai: Miestų teisė; Paveldėjimo teisė; Moterų teisės; Vilnius; Kaunas.

ENThe article analyses one of several property and legal institutes defining the property status of women, discusses its sources and content transformations, as well as the nature of using it in Lithuanian towns. The author speaks about specific Saxon Magdeburg Legal Institute, the so called gerade, which was tried to adapt in Vilnius for the first time in the 3rd decade of the 16th c., when gerade was not used in German towns already and Poland was modifying its content. Gerade application in Vilnius and Kaunas was not single. It was a visual exposure of Magdeburg rights that defined specific boundaries between succession rights of brothers and daughters. Gerade consisted of movable property, i.e. clothes, jewellery, and some housewares of women. Ambiguous treatment of such institute was a reason for frequen property conflicts in towns. Gerade has not become common in Vilnius and Kaunas.