Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas
Alternative Title:
The Identification and classification of morphological multiword units
In the Journal:
Lituanistica . 2005, Nr. 2, p. 58-75
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Morfologinė samplaika; Frazeologiniai junginiai; Laisvasis žodžių junginys; Tekstynų lingvistika; Frazeologija; Morfologija; Kalbos dalys; Žodžių samplaikos
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamos morfologinės samplaikos – dažnai vartojami dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ir nekaitomų kalbos dalių sudaryti sustabarėję junginiai, sudarantys semantiškai bei sintaksiškai nedalomą vienetą. Aprašyti kriterijais, kuriais remiantis junginys yra laikomas morfologine samplaika ir kurie padeda tos pačios leksinės ir gramatinės sandaros junginį, laikytiną morfologine samplaika, atskirti nuo paprasčiausiai šalia pavartotų nekaitomų žodžių, neįgyjančių bendros reikšmės. Skirti šeši pagrindiniai kriterijai: 1) morfologinis neskaidomumas, 2) leksinės reikšmės bendrumas, 3) samplaikų sustabarėjimo laipsnis, 4) neapibrėžta leksinė aplinka, 5) vartojimo dažnumas, 6) gramatinės sudėties pastovumas. Straipsnyje pateikti įvairūs lingvistų siūlomi pastoviųjų junginių pavadinimai; pagrindžiama, kodėl pasirinktas terminas morfologinės samplaikos; paaiškinama, kodėl problemiška analizuoti ir pavadinti pastoviai vartojamus bendrą reikšmę įgyjančius iš kaitomų ir nekaitomų kalbos dalių sudarytus junginius. Straipsnyje analizuotos morfologinės samplaikos suskirstytos į 6 grupes, atsižvelgiant į tai, kokių kalbos dalių funkcijas jos gali atlikti. Tai samplaikos, priskirtinos: 1) prieveiksmiams, 2) prielinksniams, 3) dalelytėms, 4) jungtukams, 5) dalelytėms ir prieveiksmiams, ir 6) neidentifikuotos samplaikos [Iš leidinio]

ENThe article analyses morphological fusions – frequently used two-word phrases or longer set phrases made of variable and invariable parts of speech forming a semantically and syntactically integral unit. The paper provides a description of criteria based whereon a phrase is treated as a morphological fusion and which help to separate a phrase of the same lexical and grammatical composition deemed to be a morphological fusion from invariable words just used together without acquiring a general meaning. Six main criteria are identified: 1) morphological inseparability, 2) commonness of the lexical meaning, 3) degree of permanence of fusions, 4) indefinite lexical environment, 5) frequency of use, 6) permanence of grammatical composition. The article gives various names of set phrases proposed by linguists with justifications of why the term morphological fusions is chosen as well as explanations as to why it is difficult to analyse and name constantly used phrases acquiring a general meaning and consisting of variable and invariable parts of speech. Morphological fusions analysed in the article are divided into 6 groups by functions of parts of speech they may perform. Fusions are attributable to 1) adverbs, 2) prepositions, 3) particles, 4) conjunctions, 5) particles and adverbs and 6) unidentified fusions.

ISSN:
0235-716X, 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1310
Updated:
2018-12-17 11:34:01
Metrics:
Views: 18    Downloads: 6