Latviškieji skoliniai Mažosios Lietuvos žvejų dainose

LTIr lietuvių, ir latvių žvejų dainos yra sudarytos iš atskirų kompozicinių fragmentų, kurie laisvai keliauja ne tik iš vieno dainos varianto, versijos, tipo į kitą, bet ir iš vieno dainų žanro į kitą. Tokie kompoziciniai fragmentai gali būti vienos tautos paskolinti kitai, kuri tuos skolinius perdirba, t. y. pritaiko savo dainuojamajai tradicijai. Šiame straipsnyje ir ieškoma kompozicinių fragmentų ar net ištisų dainų, kurios iš latvių dainuojamosios tautosakos kuršininkams tarpininkaujant galėjo įsipinti į lietuviškas dainas ir išlikti beveik nepakitusios (dėl gana skirtingos šių tautų dainuojamosios tradicijos). Analizuojamos dainos, publikuotos Liudviko Rėzos 1825 m., ir XX a. antrosios pusės dainos. Paaiškėjo, kad skolinių, ypač germanizmų, gausa yra būdingas pamario krašto dainų bruožas. Kuo skolintas kompozicinis fragmentas dainoje senesnis, tuo jis labiau yra prisitaikęs, sunkiau atpažįstamas. Ir atvirkščiai, kuo pasiskolintas kompozicinis fragmentas naujesnis, tuo jis mažiau pakitęs ir lengviau atpažįstamas. Tarp pastaraisiais dešimtmečiais pamario krašte užrašytų dainų yra tokių, kurios paliudija, jog ištisų dainų ar tik atskirų kompozicinių fragmentų skolinimosi procesas tarp kartu arba kaimynystėje gyvenančių tautų vyksta visą laiką. Būta ir tokių kompozicinių fragmentų, kurių vieno ar kito regiono (tautos) dainuojamoji tradicija iš kitos tautos nepriėmė. Panašu, kad taip atsitiko su L. Rėzos užrašytos dainos "Kopininkai" kai kuriais kompoziciniais fragmentais, kurie plačiau po kitus Lietuvos regionus nepaplito dėl tematikos, sandaros, leksikos ir kitų skirtybių.Reikšminiai žodžiai: Žvejų dainos; Lietuviai; Latviai; Mažoji Lietuva; L.Rėza; Skoliniai; Migracija; Lithuanian and Latvian fishermen's songs; Lithuania Minor; L.Rėza; Loan words; Migration.

ENBoth Lithuanian and Latvian fishermen’s songs are formed of individual compositional fragments, freely travelling not only from one variant or version of the song to another one but also from one song genre to another one. Such compositional fragments can be borrowed from one nation by another one, which alters such borrowings, i. e. adapts them to its own singing tradition. The article searches for compositional fragments or even full songs, which might have come from Latvian cantabile folklore to Lithuanian songs with mediation by the Curionians and managed to remain almost unchanged (due to the quite different cantabile tradition of the nations). The songs, published by Liudvikas Rėza in 1825 and the songs of the second half of the 20th century are analyzed. It appeared that the abundance of borrowings, especially Germanisms is a characteristic trait of songs of the seacoast area. The older the borrowed compositional fragment in the song, the more it is adapted and more hardly recognizable and vice versa, the newer the borrowed compositional fragment, the less it changed and is more easily recognizable. Among the songs, recorded in the seacoast area during the later decades there are those evidencing that the process of borrowing of full songs or individual compositional fragments between neighbouring nations is never stopping. There also have been such compositional fragments, which were not accepted by the cantabile tradition of one or another region/nation from another nation. It is likely that this was the case with certain compositional fragments of the song “Kopininkai” recorded by L. Rėza, which failed to spread throughout other regions of Lithuania due to their subjects, lexis, structure and other differences.