Signalling trust: a qualitative analysis of Lithuania’s strategic governance documents

LTStraipsnyje analizuojama, kaip pasitikėjimas konstruojamas Lietuvos nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose. Taikant signalų teorijos prieigą, dokumentai vertinti kaip instrumentai perteikti valdysenos institucinius siekius ir vertybines nuostatas. Nors dauguma tyrimų pasitikėjimą analizuoja per visuomenes požiūrį į valdyseną, šiame straipsnyje fokusas perkeliamas į valdymo struktūras ir jų siunčiamus signalus. Atlikta kokybinė turinio analizė dokumentuose identifikavo 37 su pasitikėjimu susijusius signalus, suskirstytus į kompetencijos, geranoriškumo ir sąžiningumo kategorijas. Dokumentai atskleidė siekį stiprinti pasitikėjimu grindžiamą valdyseną, skatinant bendradarbiavimą, profesines kompetencijas ir vertybėmis grįstą sprendimų priėmimą. Tuo pat metu, kontrolės, centralizacijos ir stebėsenos signalai atskleidė kitą perspektyvą, kuri kuria dviprasmišką signalų aplinką. Abiejų pozicijų egzistavimas leidžia daryti prielaidą, kad į pasitikėjimo kūrimą orientuota retorika yra veikiama nusistovėjusių administracinių praktikų. Tyrimo rezultatai išryškina poreikį toliau analizuoti, kaip tokie signalai interpretuojami bei įgyvendinami praktiškai, taip pat kaip jie formuoja platesnę pasitikėjimo dinamiką valdysenoje. Reikšminiai žodžiai: pasitikėjimu grindžiamas valdymas, patikimumas, signalų teorija, strateginiai dokumentai, Lietuva.

ENThe article examines how trust is reflected in Lithuania’s national strategic documents. Adapting a signalling theory approach, the documents were analysed as instruments for expressing institutional intentions and governance value commitments. While most research on public-sector trust focuses on citizens’ perceptions, this study shifts the perspective toward the signals governments themselves transmit. A qualitative content analysis identified 37 trust-related signals, grouped under the dimensions of competence, benevolence, and integrity. The documents show a clear aspiration to strengthen trust-based governance through commitments to collaboration, professional capacity, and value-driven decision-making. At the same time, signals related to control, centralisation, and monitoring introduce a different perspective, creating a mixed signalling environment. This coexistence suggests that trust-oriented rhetoric is moderated by established administrative practices. The findings highlight the need to examine how such signals are interpreted and implemented in practice, and how they shape broader trust dynamics in governance. Keywords: trust-based governance, trustworthiness, signalling theory, strategic documents, Lithuania.

• In search of smart public governance: the case of Lithuania. International review of administrative sciences 2017, 1-20.
• Pasitikėjimą valstybės tarnyba sąlygojantys veiksniai Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas 2017, 16, 3, 405-423.
• Post-communist public administration in Lithuania. Public administration in post-communist countries: former Soviet Union, Central and Eastern Europe, and Mongolia Boca Raton: CRC Press, 2013 P. 135-160.