Politinio dalyvavimo sėkmės veiksniai intersekcionaliu požiūriu: 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose išrinktųjų moterų ir vyrų skirtumai

LTLygiavertis moterų ir vyrų politinis dalyvavimas bei įsitraukimas į savivaldybių tarybų veiklą leidžia efektyviau formuoti vietos politiką, atstovauti skirtingų visuomenės grupių interesus bei gerinti bendruomenių gyvenimo kokybę. Nepaisant tarptautinių ir nacionalinių organizacijų pastangų skatinti aktyvesnį moterų politinį dalyvavimą, 2023 metų rinkimų rezultatai parodė, kad moterų skaičius Lietuvos savivaldybių tarybose padidėjo nežymiai, t. y. vis dar nesiekia 30 proc. Intersekcionalumas leidžia suvokti, kaip skirtingos charakteristikos – tokios kaip lytis, amžius, išsilavinimas ar socioekonominė padėtis – lemia moterų ir vyrų įsitraukimą į politinius procesus, sąveikauja ir formuoja jų lygiaverčio politinio dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose praktikas. Atliktas tyrimas prisideda prie politinio dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose sėkmės veiksnių pažinimo, išskiriant intersekcionalumu pagrįstus skirtumus, lėmusius moterų ir vyrų išrinkimą į savivaldybių tarybas. Šiame straipsnyje atskleidžiama, kaip skirtingos demografinės, profesinės ir socioekonominės charakteristikos bei jų sąveikos diferencijuoja savivaldybės tarybų narius pagal lytį ir lemia sėkmingą moterų ir vyrų politinį dalyvavimą, remiantis 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais. Atlikta kiekybinė dokumentų (rinkimus laimėjusiųjų moterų ir vyrų biografijų) turinio analizė.Tyrimas atskleidė, kad moterų ir vyrų sėkmę vietos savivaldos rinkimuose lemia ne vien lyties aspektas, bet visas kompleksas tarpusavyje susijusių socialinės padėties požymių, tokių kaip šeiminė padėtis, priklausymas atitinkamai kartai pagal amžių, išsilavinimo lygis, užimtumas atitinkamame sektoriuje, pajamų lygis. Tyrimo įžvalgos gali būti naudingos formuojant sprendimus ir rengiant priemones, skatinančius aktyvesnį moterų politinį dalyvavimą Lietuvoje. Reikšminiai žodžiai: politinis dalyvavimas, intersekcionalumas, moterų ir vyrų lygybė, savivaldybių tarybų rinkimai.

ENEqual political participation and engagement of women and men in municipal councils are essential for more effective local policymaking, representing the interests of diverse social groups, and improving community quality of life. Despite the efforts of international and national organisations, women’s political participation in Lithuanian local government, it has progressed very slowly, and their representation in municipal councils seeks just up to 30 percent. Intersectionality offers a valuable framework to understand how various characteristics—such as gender, age, education, and socioeconomic status—interact and influence women’s and men’s political participation processes, shaping and differentiating their practices in elections. This study contributes to the understanding of success factors in local government elections by highlighting intersectional differences that determine women’s and men’s political participation. It demonstrates how demographic, professional, and socioeconomic traits, along with their interactions, differentiate council members based on gender and influence the successful political participation of women and men, based on the 2023 municipal election results. The research is based on a quantitative content analysis of biographical data of women and men elected as members of municipal councils. Findings reveal that women’s (un)success in local elections is not only determined by gender, but also by a whole complex of interrelated characteristics such as marital status, age-generation, level of education, employment in the relevant sector, and income level.Marital status and age further shaped differing assumptions about involvement in political activities, with traditional gender roles continuing to impact the political participation of the older generation. Women employed in the public and non-governmental sectors, particularly those with higher education, were more advantageously positioned for political participation. In contrast, economic background (incomes) played a more pivotal role for candidates working in the private sector. These interactions created diverse opportunities for political participation, underscoring the need to evaluate these factors not in isolation but as interconnected structural conditions that affect women’s and men’s political representation at municipal councils. These insights can inform policy development and the design of measures aimed at encouraging greater political involvement among women in Lithuania. Keywords: political representation, intersectionality, gender equality, municipal council elections.

• Emerging repertoires of political participation in Lithuania: a latent class analysis. Viešoji politika ir administravimas 2022, 21, 1, 94-110.
• Institucinis regiono valdysenos lyčių lygybės diskursas. Regional formation and development studies 2016, 1 (18), 66-86.
• Moterų politinės socializacijos projekcijos savivaldos tarybų rinkimuose. Lyčių studijos ir tyrimai 2009, 7, 17-33.
• Terra incognita: kiekybinė viešosios politikos diskurso turinio analizė. Viešoji politika ir administravimas 2005, 11, 74-85.
• Women’s political representation at local self- government in Lithuania: the case of mayors.. Journal of East European Management Studies 2020, Special Issue. Women in management in Central and Eastern European countries, 91-115.