Vienskiemenių lietuvių kalbos ištiktukų kelianarių pradinių junginių fonosemantika

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vienskiemenių lietuvių kalbos ištiktukų kelianarių pradinių junginių fonosemantika
In the Journal:
Kalbotyra. 2002, t. 51 (1), p. 159-171
Keywords:
LT
fonotaktika; fonosemantika; vienskiemenis ištiktukas; konotacija.
EN
phonotactics; phonosemantics; monosyllabic interjection; connotation.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama nustatyti, kaip kelianariuose vienskiemenių ištiktukų pradžios junginiuose funkcionuoja antrųjų, o trinariuose junginiuose – pirmųjų narių konotacijos, kokią įtaką jos daro konkretaus ištiktuko fonosemantinei motyvuotei. Nagrinėjamos ištiktukų poros, kurios sudaro fonosemantines opozicijas, pavyzdžiui, kliaukšt: kaukš, bliu: bu, skrūpt: krūpt ir kt. Analizuojama jų leksinė aplinka; jie lyginami su artimais ekspresyviaisiais veiksmažodžiais. Ištiktukų fonotaktikos analizė parodė, kad ištiktukai yra pavaldūs lietuvių kalbos fonotaktikos taisyklėms. Išimtys labai retos, tai daugiausia onomatopėjos. Junginių dažnumo polinkiai nesiskiria nuo bendrinės kalbos šaknų pradinių juginių dažnumo. Pirmojoje dvinarių junginių pozicijoje dažniausias priebalsis /k/. Antrojoje pozicijoje dvinariuose junginiuose dažniausias priebalsis /l/, nedaug retesnis /r/. Trinarių junginių fonotaktika yra reguliari, paklūsta STR taisyklei. Ištiktukų porų fonosemantinės opozicijos ir jiems artimų veiksmažodžių leksinių reikšmių lyginimas parėmė prielaidą, kad garsas ir sema ištiktukuose gali turėti koreliacinį ryšį. Vienskiemenių ištiktukų dvinarių pradžios junginių antrųjų narių konotacijos daugeliu atveju tokios pat, kaip ir vienanarių junginių priebalsių konotacijos vienskiemeniuose ištiktukuose.

ENThe article deals with the phonotactics and phonosemantics of initial multinomial clusters of monosyllabic interjections in Lithuanian. Distributional data on interjections with two- and tripartite initial combinations of consonants are presented. The article focuses on the phonosemantic connotations of the second consonant in two-partite initial clusters and the phonosemantic connotations of the first consonant in tripartite initial clusters. Pairs of interjections which form phosemantic oppositions are studied, e. g. kliaukšt : kauks, bliu : bu, skrūpt : krūpt, etc. Their lexical environment is analysed; they are compared to close expressive verbs. The data of the research support the assumption that the sounds in the phonetic structure of the interjection are capable of correlating with particular lexical semes. The phonosemantic connotations of the second consonant in two-partite combinations are close to the phonosemantic connotations of the first consonant in single-partite combinations. [From the publication]

ISSN:
1392-1517
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12602
Updated:
2018-12-17 11:00:46
Metrics:
Views: 57    Downloads: 2
Export: