Ką keičia informacinės technologijos? Elektroninės valdžios įtaka viešajam valdymui Lietuvoje : disertacija

LTNėra paprastų argumentų, kurie padėtų vienareikšmiškai apibrėžti, ką iš esmės keičia informacinės technologijos viešajame valdyme. Teorine ir empirine prasme tai yra besivystanti sritis, todėl jai dar labai trūksta nusistovėjusių terminų, priežastinių analizės modelių, empirinių duomenų. Todėl disertacijoje siekiama prisidėti prie šios srities plėtros tiek teorine, tiek ir empirine prasme. Teorinėje dalyje suformuluoti konceptualūs modeliai elektroninės valdžios (e-valdžios) įtakai viešojo valdymo pasiekimams ir instituciniams pokyčiams viešojo sektoriaus organizacijose įvertinti. Pirmasis, viešojo valdymo vertės kūrimo modelis yra pagrįstas prielaida, kad e-valdžia gali pagerinti valdymo pasiekimus tiek politine (informacinės technologijos teikia galimybes aktyvesniam piliečių dalyvavimui valdymo veikloje, geriau įgyvendinti savo teises ir laisves ir kt.), tiek ir ekonomine (efektyviau naudojamos valstybės lėšos) prasme. Antrasis, eValdymo modelis nurodo, kad informacinės technologijos gali paskatinti institucinę reformą, link naujo viešojo valdymo modelio, kuris nėra panašus nei į įprastą racionaliosios biurokratijos modelį, nei į Naująjį viešąjį valdymą. Remiantis šiais modeliais atlikta empirinė Lietuvos atvejo studija.Nors ir pripažįstant ligšiolinę pažangą e-valdžios srityje konstatuota, kad informacinės technologijos kol kas kaip nors reikšmingiau nepakeitė esamo institucinio modelio ir nepagerino viešojo valdymo pasiekimų. Technologijos netapo kintamuoju, "išjudinusiu" nusistovėjusias institucines struktūras, greičiau atvirkščiai - jos buvo integruotos į esamas valdymo struktūras sukuriant savotišką "skaitmeninį vėberiškąjį modelį". Tiesa, neabejotina, kad Lietuvos e-valdžios rodikliai metams bėgant gerės: šiai sričiai skiriami pakankamai žymūs žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Tačiau pažanga ir "modernumas" kalbant apie technologijų diegimą yra "judantis taikinys", kurį vertinti būtina atsižvelgiant ir į kitų valstybių pažangą šioje srityje. Įvairių tarpvalstybinių informacinės visuomenės/ e-valdžios pažangos palyginimų analizė parodė, kad Lietuva paprastai atsilieka nuo daugelio e-valdžios srityje pažengusių valstybių ir kol kas nematyti požymių, kad ši padėtis keistųsi.

ENThere are no simple arguments when it comes to explaining what information technologies would change in public management. Both conceptually and empirically the electronic government is a rather new research field, therefore it still lacks universally accepted definitions, causal models and empirical data. Therefore the dissertation is aimed at advancing both the theoretical as well as empirical knowledge in this field. In the theoretical part conceptual models are formulated, in order to provide a basis for assessment of the effects of e-government on the government achievements (the model of public value creation) and institutional reform (the model of eGovernance). The underlying assumption of the first model is that e-government would enhance the outcomes of the public sector both in political (improved participation of citizens, better opportunities for citizens to pursue their rights and obligations) and economic (improved efficiency and effectiveness of public spending) sense. The eGovernance model is based on the premise that information technologies bring about a systemic institutional change - towards a completely new model of public management which is fundamentally different from the traditional rational bureaucracy and new public management.These models were used to conduct an empirical case study of the development of e-government in Lithuania. While the advances of the country in this field are acknowledged, the overall conclusion is that so far this has not had a susceptible impact on improving overall government achievements or inducing systemic institutional change. The technology has not become a variable, capable of disrupting the established structures; in fact the technology was adsorbed by the current institutional model creating some kind of the “digital Weber”. Surely, there is little doubt that e-government situation of Lithuania will improve in the future as significant human and financial resources are allocated in this area. However, one has to note that progress in e-government is also a moving target, which has to be assessed in a comparative manner, taking the progress of other countries into account. The analysis of international e-government and information society rankings showed that Lithuania usually lies behind many of the developed countries and no signs of considerable change in this tendency could be identified so far.