LTXX a. 7 dešimtmetyje šiek tiek atsileidus sovietinės cenzūros varžtams, atgimstant susidomėjimui tradicine liaudies daile, ėmė augti ir vertingos liaudiškosios monumentalistikos ilgesys. Jį skatino imti leisti Lietuvių liaudies meno albumai, to meto kultūros žmonių pasiektas kryždirbio Vinco Svirskio ir savamokslio skulptoriaus Liongino Šepkos (1907-1985) kūrybos įvertinimas. Tuo metu negalėjo būti nė kalbos apie viešą šiuolaikinių religinių paminklų pripažinimą. Vis dėlto susiklosčius palankioms aplinkybėms kilo idėja kurti liaudiško stiliaus pasaulietinius memorialinius paminklus. Tokia konversija jau buvo įvykusi liaudiškosios skulptūros sferoje. Beje, atskirta nuo tradicinės architektūrinės aplinkos ir uždaryta į buitinius siužetus bei natūralistinį naratyvinį vaizdavimą, kreipiama į mažų matmenų žanrines statulėles bei suvenyrus, skulptūra taip pat savaip duso. Nemaža dalis medžio skulptorių entuziastingai sutiko mintį sukurti lauko paminklus - vien jau dėl savo didelių matmenų, tikėtina, „reikšmingesnius" darbus.
ENIn the 1960s, as Soviet censorship's hold began to loosen, a renewed interest in traditional folk art emerged, kindling a longing for valuable folk monumental art. This resurgence gained momentum with the release of Lithuanian Folk Art albums and the growing recognition of the work of artisans like the cross-crafter Vincas Svirskis and the self-taught sculptor Lionginas Šepka (1907-1985), who were championed by cultural figures of that era. During this period, there was no question of public acclaim of contemporary religious monuments. Nevertheless, when the right conditions emerged, the notion of crafting secular memorial monuments in the folk style gained traction. A similar shift had already occurred in the realm of folk sculpture: sculpture had ventured beyond its traditional architectural context, drifting towards small-sized domestic scene figurines and souvenirs. This transformation saw a substantial number of wood sculptors eagerly embracing the idea of crafting outdoor monuments, which, by virtue of their larger dimensions alone, promised to be more profoundly impactful works of art.