Lietuvių kryždirbystė svetur

Rinkinys:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Publikacijos rūšis:
Knygų dalys / Parts of the books
Kalba:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Antraštė:
Lietuvių kryždirbystė svetur
Kita antraštė:
Lithuanian cross-crafting outside Lithuania
Knygoje:
Lietuvių kryždirbystė. P. 140-159.. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024
Santrauka / Anotacija:

LTLietuviškų medinių kryžių yra pastatyta daugelyje pasaulio šalių. Jų ypač padaugėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai, bijodami antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos, daug gyventojų pasitraukė iš Lietuvos. Karo pabėgėliai lietuviai jau perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Europoje ėmėsi drožti nedidelius pastatomuosius kryždirbystės paminklų modeliukus ir statyti lauko paminklus. Vėliau, jau persikėlę ir apsigyvenę įvairiose pasaulio šalyse, lietuviai ir ten kūrė bei statė kryžius. Dipukų kartos atstovų dėka kryždirbystės tradicija emigracijoje suklestėjo, kai tuo pačiu laikotarpiu sovietinėje Lietuvoje ji buvo sistemingai slopinama. DP stovyklose ne tik lietuviai, bet ir kitų tautų emigrantai užsiėmė kultūrine veikla, kuri stipriai siejosi su jų etniniu tapatumu. Veikė mėgėjų meno ir amatų studijos bei dirbtuvės, buvo statomi spektakliai, rengiami koncertai, publikuojami leidiniai. Viena iš kultūrinės saviraiškos formų lietuviams tapo ir kryždirbystės paminklų dirbimas. Į šią veiklą emigracijoje įsijungė įvairių profesijų žmonės. Skirtingai nuo Lietuvoje kūrusių savamokslių kryždirbių ir dievdirbių, užsienio šalyse kryždirbystė užsiėmė ir išsilavinę žmonės - inžinieriai, dailininkai, architektai. Pirmiausia DP stovyklose imti drožti nedideli mediniai kryždirbystės paminklų modeliai, kurie greitai išpopuliarėjo. Jie pabėgėliams priminė gimtąsias sodybas, tapo simboliu Lietuvos, kurią teko priverstinai palikti. Vėliau, jau apsigyvenę įvairiose pasaulio šalyse, daugiausia JAV, dauguma šių žmonių kryžių dirbimo neatsisakė, toliau juos drožė pavieniui arba įkurtose dirbtuvėse. Antai Čikagoje drožinių dirbtuvę turėjo skulptorius Petras Vėbra, Bostone liaudies meno dirbiniams gaminti ir platinti bendrovėlę buvo įkūręs fizikas prof. Ignas Končius (kartu su inžinieriumi Eugenijumi Maniu ir fotografu Daumantu Cibu).

ENLithuanian wooden crosses can be found scattered across many countries worldwide. Their prevalence notably surged after the Second World War, as a multitude of Lithuanian residents, apprehensive of a second Soviet Union occupation, sought refuge abroad. Lithuanian war refugees, residing in displaced persons (DP) camps in Europe, initiated the creation of small standalone models of cross-crafting monuments and erected outdoor memorials. Following their resettlement in various corners of the globe, Lithuanians continued to carve and erect crosses. The tradition of cross-crafting thrived in emigration, thanks to the efforts of the dipukai generation, when it faced systematic suppression in Soviet Lithuania during the same period. Within DP camps, cultural activities intertwined with ethnic identity were not exclusive to Lithuanians. Both Lithuanians and emigrants from other nations participated in various cultural endeavours, including art and craft studios, amateur workshops, theatrical productions, concerts, and publications. Cross-crafting emerged as a distinct form of cultural expression for Lithuanians in emigration. Unlike the self-taught cross-crafters in Lithuania, individuals of diverse professions, including engineers, painters, and architects, engaged in cross-crafting in other countries. Initially, in DP camps, the carving of small wooden models of interior cross-crafting monuments started and quickly gained popularity. These creations served as reminders of the refugees' native homesteads, emerging as symbolic representations of Lithuania, the land they were compelled to leave behind. Subsequently, after settling in various countries, predominantly the USA, many individuals persisted in the art of cross-crafting. They continued to carve crosses, either individually or as part of workshops.

Mokslo sritis:
Nuoroda į įrašą:
https://www.lituanistika.lt/content/1211
Atnaujinta:
2026-10-15 14:32:58
Metrika:
Peržiūros: 17    Atsisiuntimai: 1
Eksportas: