Varguomenė: būtis ir egzistenciniai išgyvenimai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Varguomenė: būtis ir egzistenciniai išgyvenimai
Alternative Title:
Poor: social being and existential problems
In the Journal:
Filosofija. Sociologija [Philosophy. Sociology]. 2002, Nr. 4, p. 23-30
Summary / Abstract:

LTRemdamasi stratifikacijos koncepcija, autorė straipsnyje analizuoja varguomenės kaime ir nedideliuose miesteliuose padėtį, jų kintančius vaidmenis ir gyvensenos bruožus; naudojamos egzistencinė ir fenomenologinė prieigos, gyvenimo istorijų metodas, sociologijoje reiškiantis subjekto kompetenciją. Tai sutampa su visuomenės mokslų situacija, kai lokalinės studijos vertinamos labiau už "didžiuosius pasakojimus". Straipsnis atskleidžia, jog marginalumas siejasi su žmonių socialine ekonomine situacija (bedarbyste), skurdumu, jų jausena, šeimos būkle (gyvena nepilnose šeimose). Autorė pabrėžia, jog Lietuvos istorijoje yra buvę nemaža varguolių (vargšų, elgetų, invalidų, bedalių, našlaičių), kurie būdavo nesaugūs, neaprūpinti, be socialinės globos; dažnai jų subkultūros vis atsigamindavo. Marginalai [...] nuo kitų laikosi tam tikru atstumu, jie nesugeba prisitaikyti prie naujos situacijos; būdami daugeliu atvejų bedarbiai (privatizacijos kaime - aukos), jie neturi materialinių pragyvenimo šaltinių. Iniciatyvos stokos būsena rodo įsišaknijusį paternalistinį požiūrį, kai vis ieškoma naujo globėjo. [...] Apklaustoms marginalioms kaimo moterims būdingi negatyvūs jausmai - nusivylimas, nerimas, rūpestis dėl vaikų, gėda. Moterų istorijos atskleidžia nepasitenkinimą gyvenimo sąlygomis, parodo, kaip kentėjimas konstruoja jų socialinį identitetą. Gėda siejasi su moterų atsakomybe ir tokiomis vertybėmis kaip reputacija, garbė, orumas, savęs vertinimas. Duomenys rodo, jog kaimo žmonių marginalizacijai turi reikšmės netvirtos šeimos (prievarta, vyrų girtuokliavimas). [Iš leidinio]

ENReferring to the concept of stratification, in her article the author analyzes the situation of the underclass in villages and small towns, the changing roles and traits of living, by using the methods of existential and phenomenological access and life stories, as well as the competence of the subject, expressed in sociology, which coincides with the situation in social sciences, where local studies are valued higher than the “great stories". The article reveals that marginality is related to people’s social and economic situation (unemployment), poverty, their feelings and the state of their families (broken homes). The author emphasizes that in the history of Lithuania there have been a lot of poor people (beggars, handicapped persons and orphans), who were insecure, unprovided and lacking social care; quite frequently their subcultures revived. The marginal persons keep a certain distance from others, they are unable to adapt to a new situation; in most cases, being unemployed (the victims of privatization in villages), they do not have any material source of living. The lack of initiative shows the entrenched paternalistic worldview, where a person is always searching for a new patron. [...] The surveyed marginal women in rural areas characterize with negative feelings, i. e. disillusion, discontent, concern with the future of their children and shame. The life stories of the said women reveal their discontent with the living conditions and show that their social identity is shaped by suffering. Shame is related with the women’s responsibility and such values as reputation, dignity, pride and self-esteem. The data show that the unstable families (characterizing with violence and husbands’ alcohol addiction) have influence on the marginalization of rural people.

ISSN:
0235-7186; 2424-4546
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11763
Updated:
2018-12-20 22:55:43
Metrics:
Views: 25    Downloads: 14
Export: