Lietuvos heraldika. 2

LTAntrojoje knygoje Lietuvos ir užsienio skaitytojai supažindinami dar su 123 mūsų krašto apskričių, rajonų savivaldybių, miestų ir miestelių herbais bei jų vėliavomis, oficialiai įteisintais 1998-2004 metais. Abi knygas pavadinčiau Lietuvos heraldikos komisijos darbo ataskaita visuomenei ir informacijos šaltiniu visiems, besidomintiems šia nepaprastai įdomia istorijos ir kultūros sritimi. Juk Lietuvos heraldika, kurios ištakos siekia XIV a., pergyveno ne vieną pakilimo ir nuosmukio laikotarpį. Prieš du šimtus metų, mūsų kraštui patekus į Rusijos Imperijos sudėtį, natūrali heraldikos raida buvo sustabdyta, imta diegti imperinius ir stačiatikiškus simbolius, o sovietinės valdžios metais uždrausta naudoti herbus, jie net pavadinti „buržuazinėmis atgyvenomis“. Šiandien atgimstanti Lietuvos heraldika turi visas galimybes normaliai ir nevaržomai plėtotis, naudotis kitų kraštų heraldikos mokslo laimėjimais ir įnešti savo indėlį į europinės heraldikos klodą, kiekviename krašte turintį vis kitokių bruožų. Džiugu, kad mūsų heraldikos specialistai, atkurdami senuosius herbus, siekia tiksliai išsaugoti istorinį paveldą, pagrįsti jį dokumentine medžiaga, o kurdami naujus herbus, iprasminti specifines vietoviu tradicijas, svarbius ivykius, materialines ir dvasines kulturos palikim¹ ar nykstančius i Lietuvos raudon¹j¹ knyg¹ irašytus gamtos turtus. Šiuolaikiniu menininku profesionaliai sukurti herbai tampa musu valstybes istorijos bei kulturos dalimi ir vizitine kortele tiek krašto piliečiams, tiek atvykstantiems u˛sienio svečiams, kurie, Lietuvai tapus Europos S¹jungos nare, vis labiau domisi musu krašto istorija, kultura ir tradicijomis. [p. 6].