Pagan customs in christian burial grounds? Written sources from the 12th to the 16th century and their possible interpretation

LTStraipsnyje, remiantis XII–XVI a. rašytiniais šaltiniais iš Lietuvai kaimyninių šalių ir regionų (Lenkijos, Čekijos, Vokiečių ordino valdų Prūsijoje), nagrinėjama rašytiniuose šaltiniuose aptinkamų terminų ritus paganorum / superstition reikšmė, aiškinamasi, kokiame kontekste jie minimi ir ką galėtų reikšti. Tyrimui pasirinkti rašytiniai šaltiniai kalba apie laidotuvių, mirusiųjų atminimo / pagerbimo ritualus ar jų fragmentus, atliekamus jau krikščioniškuose senkapiuose, bet šaltinių autorių priskirtus pagoniškiems ritualams. Istoriografijoje įprastai manoma, kad šiais terminais bažnytiniuose sinoduose, pamoksluose, įsakuose Bažnyčios atstovai stengėsi išgyvendinti pagoniškas laidotuvių praktikas iš jau christianizuotų visuomenių, kurias kaltino netinkamai vykdant laidotuvių ir mirusiųjų pagerbimo ritualus. Archeologai, randantys Viduramžių senkapiuose įvairių, neretai smulkių ir / ar devocionalinės kilmės įkapių, papuošalų, buities įrankių ar ginklų ir jų likučių, taip pat linkę manyti, kad krikščionybę priėmę asmenys laidoti laikantis pagoniškų papročių ar jų elementų (kalbama apie vadinamąjį sinkretizmą). Tokia interpretacija leistų manyti, kad bent jau dalis pagoniškų papročių galėjo ilgai egzistuoti krikščionybę priėmusiose visuomenėse. Nagrinėtų rašytinių šaltinių informacija rodo, kad nors Viduramžių autoriai vartojo terminus „pagoniški ritualai / apeigos / prietarai“ (ritus paganorum / superstition), nieko neužsimenama apie „tikrąsias“ pagoniškas laidotuvių ar mirusiųjų pagerbimo / atminimo apeigas, vykdytas ikikrikščioniškais laikais (mirusiųjų deginimą arba laidojimą su įkapėmis, aukojimus ir pan.).Problemos sprendimą sunkina tai, kad ikikrikščioniškosios apeigos taip pat buvo vadinamos „pagoniškais ritualais / prietarais“, todėl reiktų kiekvieną atvejį, kalbantį apie pagoniškus ritualus krikščioniškuose senkapiuose, nagrinėti atskirai. Antai dalyje šaltinių (pavyzdžiui, Prahos vyskupo Hermano pamokslų rinkinyje, XII a. pirmoji pusė) teužsimenama apie neaiškias „pagoniškas dainas“ ar kitus veiksmus kapinėse arba pagerbiant mirusįjį, nedetalizuojant, koks turėtas pagoniškas turinys konkrečiai. Kituose šaltiniuose (pavyzdžiui, Sembos vyskupo Michaelio Junge įsakyme, XV a. pirmoji pusė) kalbama, kad prūsai statę netinkamus kryžius prie mirusiųjų kapų, ir reikalauta juos pašalinti. Ten pat užsimenama, kad prūsai puotavę ir kažin kokias apeigas atlikinėję ant kapų. Tačiau nieko neminėta apie mirusiųjų deginimą, laidojimą su įkapėmis, aukojimus ar kitus ritualus, priskirtinus pagonybei. Todėl pagrįstai manytina, kad tokio pobūdžio šaltiniuose pagoniškais ritualais vadinti visi vietos Bažnyčios dignitorių nesankcionuoti mirusiųjų pagerbimo / įamžinimo veiksmai ir daiktai (kryžiai, puotos kapinėse), o ne pagoniški ritualai, egzistavę iki christianizacijos pradžios. Kituose šaltiniuose, pavyzdžiui, XVI a.Bychov(e) co kronikoje arba „Palaiminto Konstantino Muroviečio gyvenime“, minimos dedamos įkapės (lūšies nagai, virvės) priskirtinos pagoniams, tačiau savo kilme jos laikytinos krikščioniškomis, padedančiomis sielai pasiekti Viešpaties kalną, žinomą iš Šventojo Rašto, arba kitaip padedančiomis sielai užsitikrinti „tinkamą“ pomirtinę būklę. Visa tai rodo, kad kiekvieną rašytinį šaltinį reikia nagrinėti atskirai, aiškintis kontekstą, vartojamus simbolius, pasakymus, o ne visus in corpore minimus ritualus automatiškai priskirti pagonybei ar jos papročiams, gyvavusiems jau krikščioniškoje visuomenėje, laidojusioje savo mirusiousius krikščioniškuose senkapiuose, bet ne visuomet tiksliai ir griežtai pagal bažnyčios dignitorių nurodymus.

ENThe article analyses the question how to understand the definition of ritus paganorum/superstition which we can find in written sources from the 12th to the 16th centuries. In historiography it is generally assumed that the definition of ritus paganorum/superstition is understood as pagan rituals and practices. But in sources such as the sermons of Bishop Herman of Prague (12th century), in the Church edicts of Siegfried von Regenstein, Bishop of Sambia (14th century), in the sinodical statutes of the Diocese of Poznan (15th century), and other sources, nothing is mentioned about paganism. In contrast, other sources mention diabolical songs over the bodies of dead persons at night, long Prussian drinking bouts in cemeteries or during funerals, and erecting inappropriate crosses at the graves of the dead and demanding their removal and other things. The question naturally arises whether in the case of all these obscure rituals, commemorations of the dead, marking of graves, etc, we can talk about pagan customs that still existed in Christian communities of West and East Slavs or Balts? In the written sources from the 12th to the 16th centuries discussed in the article, under the pagan expressions ritus paganorum/superstition, we see images relating to Christianity, the content of which already has a Christian, but not pagan, meaning. Keywords: Christianisation, ritus paganorum/superstition, pagan customs, burial grounds.

• Ankstyvasis LDK krikščionėjimo laikotarpis, XIV a. pabaiga - XVI a vidurys. Krikščionybės Lietuvoje istorija. Vilnius: Aidai, 2006. P. 59-148.
• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus: tekstas ir kontekstai.. Vilnius : Aidai, 2012. 190 p., [1] iliustr. lap.
• Kristus prieš Belialą. T. 1. Lietuvių anapusinio pasaulio vaizdinių christianizacija Viduramžiais. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2021. 446 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. - XV a.: archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais. Vilnius : Diemedis, 2009. 2 t. (659, 255 p.).
• Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas: (pagal Archyvinį, Varšuvos, Vilniaus ir I.J. Zabelino nuorašus). Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 332 p.
• The Contribution of the Teutonic order to the evangelisation of Prussia: some remarks based on synod legislation. Lithuanian historical studies. 2007, vol. 11, p. 67-88.