Baltiškų simbolių dinamika

LTSimboliai mus pasiekia sustingę: nupiešti, iškalti, aprašyti. Jie perteikia tam tikras reikšmes, į kažką nurodo kaip vaizdai ar formos, todėl galima kalbėti apie simbolius kaip reikšmę ir turinį turinčius fenomenus, nagrinėti jų semantiką. Antra vertus, pagrindinių simbolių archetipinė prigimtis neabejotina. Takie simboliai kaip ratas, kryžius apskritai priklauso bendražmogiškiems archetipams; kai kurie, pvz., svastika, galbūt yra indoeuropietiški. Tačiau mėginimas kalbėti apie simbolio archetipinę prigimtį nutolina nuo simbolio semantikos problemų - archetipas kaip vaizdinius generuojanti struktūra neturi turinio. Jis yra gryna schema, tik forma. Kalbėdamas apie judančius simbolius, omenyje turėsiu būtent jų archetipinę prigimtį, todėl metodologiškai teks atsisakyti jų semantikos paieškų: archetipas reikšmės ar prasmės neturi, ji atsiranda, vienai ar kitai kultūrai interpretuojant simbolius, kuriais reiškiasi konkretūs archetipai. Taip kryžius viena reiškia krikščionybėje, visai ką kita - senajame baltų mene ar senovės majų religinėje simbolikoje. Vis dėlto archetipai dažnai reiškiasi per prasmę turinčius (kultūriškai įprasmintus) simbolius, todėl grynųjų archetipų paieškos turi prasiskverbti per tam tikrą prasmių ir turinių lauką. (To neužmiršdami, nagrinėsime ne kultūrinę simbolio interpretaciją, bet mėginsime prabilti apie tą erdvę, kurioje archetipas generuoja simbolį. [p. 42].

ENThe author presents a study on the archetypal level of the Baltic symbols leading towards the depths of the human collective unconsciousness, on the changes in the inner structures of Baltic symbols, moving symbols and on the archetypal field generating these phenomena.