Senovės baltų simboliai
LTTai antroji serijos „Senovės baltų kultūra“ knyga - straipsnių rinkinys, kuriame yra gvildenami simbolikos klausimai. Simbolis - svarbi filosofijos, estetikos, kultūrologijos kategorija. Jis yra viena reikšmingiausių žmogaus dvasios apraiškų. Senieji simboliai išliko mūsų liaudies dainose, papročiuose, ornamentuose, skulptūrėlėse. Jų analizė padeda atkurti praeities kartų tikėjimus bei pasaulėžiūrą. Tai labai įdomi ir savita tyrinėjimų sritis, tačiau jai pas mus iki šiol nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Pagal garsiąją archetipų teoriją, archainiai simboliai neišnyksta visai, bet per šimtmečius yra atgaivinami žmonių dvasioje. Kartais jie iškyla ribinėse situacijose, kūrėjų veikloje, religinėje kontempliacijoje, sapnuose, netikėtų įvykių ir mirties akivaizdoje. Tuomet savo gaivinančia jėga tam tikri simboliai atlieka savotišką psichinės higienos vaidmenį — jie sustiprina žmogaus sielą, saugo ją nuo baimės, agresyvumo, beprotybės, t. y. gelbsti žmogų nuo dvasinės pražūties. Kaip pažymi tokie garsūs tyrinėtojai kaip K. G. Jungas, M. Eliadė, senuosius simbolius reikia analizuoti ypač šiandien, kai žmogaus dvasia yra nualinta technikos ir urbanizacijos, kai susilpnėjo per amžius puoselėti žmogiškumo pagrindai. Mūsų, pokomunistinės visuomenės, sąlygomis, baltiškų simbolių tyrinėjimas aktualus tautiniam atgimimui. Šioje knygoje yra nagrinėjama simbolio sąvoka ir įvairūs simboliškai prasmingi lietuvių bei latvių kultūros objektai. Autoriai — archeologai, etnografai, folkloristai, astronomai, kultūrologai. [p. 3].
- P. 4-11. Baltų kultūros simboliai: ištakos ir dabartis
- P. 28-41. Apie tradicinį simbolizmą
- P. 42-55. Baltiškų simbolių dinamika
- P. 56-66. Eglutės ir svastikos ornamentų simbolika Lietuvoje
- P. 67-94. Pasaulio medis Lietuvos tautiškų skrynių puošyboje
- P. 95-113. XIX a. lietuvių liaudies siuvinėti daiktai ir jų ryšys su apeigomis bei papročiais
- P. 114-121. Pasaulio modelis liaudiškame ornamente
- P. 131-149. Saulės ir Mėnulio simbolika baltų pasaulėžiūroje
- P. 150-164. Dangaus kūnų motyvai geležinėse kryžių viršūnėse
- P. 165-170. Vainiko simbolika baltų kultūroje
- P. 171-182. XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvos kaimo gyvenamojo trobesio gerosios kertės (krikštasuolės) simbolika
- P. 196-204. Sakralinės Vyčio herbo ištakos
- P. 214-232. Simboliai verpsčių puošyboje
