Daiktavardžio širdis dariniai

LT01. Širdis yra senojo indoeuropietiško leksikos sluoksnio žodis, priklausantis konkrečiosios semantikos žodžių klasei, kūno dalių (somatizmų) leksinei semantinei žodžių grupei. Akademiniame "Lietuvių kalbos žodyne" pateikta 23 širdies reikšmės. Šis daugiareikšmis žodis yra plačiai vartojamas ir jo pamatu sudaryta nemaža vedinių ir darinių. Straipsnio tikslas - aprašyti darinius, kurių pamatas - daiktavardis širdis. Medžiaga rinkta iš "Lietuvių kalbos žodyno" (toliau - LKŽ), jo kartotekos (toliau - LKŽK) ir tarminių žodynų. Panaudoti ir autorės surinkti pavyzdiai. 02. Kiekvieną darinį sudaro darybos pamatas ir formantas. Darinys yra pamatuotas žodis, o jo leksinė reikšmė priklauso nuo jį sudarančių dalių. Analizuojant darybos santykius, remtasi darybos opozicija: darinys ↔ širdis. Aptariamųjų darinių reikšmes sąlygoja pamatinio žodžio semantika. Širdies pagrindu sudaromi išvestiniai ir sudurtiniai daiktavardžiai bei būdvardžiai. 03. Žodžių darybos sistemoje ryškus dėsnis, kad "darinys atsirasdamas visada remiasi viena pamatinio žodžio reikšme". Ne visos širdies reikšmės yra vienodai darybiškai aktyvios. [Iš teksto, p. 148].