Dėl kai kurių žodžių naujojo kirčiavimo vertės

LT[...] Literat8roje paplitusį teiginį, kad lietuvių kalboje įsigalįs galūninis vardažodžių kirčiavimas, B.Stundžia paremia konkrečių faktų analize, t. y. pateikia statistinių duomenų apie dviskiemenių daiktavardžių akcentinius variantus (Stundžia 1984: 88). Autorius teigia, kad dominuoja šakninio-galūninio kirčiavimo variantai (285 žodžiai, arba 86%), iš kurių produktyvumu ryškiai skiriasi 2/4 akcentinės paradigmos gretybių (50,2% visų variantų), pavyzdžiui, balà (2) / balà (4), lėkštė (2) / lėkštė (4). Maždaug vienodai 1/3 (18,2%) ir 1/4 (16,7%) akcentinių paradigmų gretybių, pavyzdžiui: béržas (1,3), káina (1) / kainà (4). B. Stundžios duomenimis, į galūninį kirčiavimą statistiškai reikšmingai linkę priebalsinio, i ir o kamienų daiktavardžiai, į šakninį - e kamieno žodžiai (pvz., káugė (1) / kaũgė (2) (Stundžia 1984: 88). Vadinasi, kirčiavimo varianto pasirinkimą būtų galima sieti su morfonologiniais faktoriais. Dviskiemenių pirminių daiktavardžių kamienų akcentinei galiai ypač svarbus morfologinis veiksnys (Stundžia 1995: 33). [...] Taigi kad ir iš negausių surinktų faktų matyti, jog aptariamų žodžių kirčiavimas įvairuoja net tarmėse. [...] [Iš teksto, p. 111-112].