Apie Pypkininkus
LTŠiame darbe literatūros faktai bus interpretuojami kultūros istorijos požiūriu. Tai du kunigo, pranciškonų ordino vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (17711849) eilėraščiai. Visai nesvarstant jų meninio lygio, norėtųsi pasinaudoti jais kaip XIX a. pirmos pusės tekstais, teikiančiais medžiagos apie to meto valstiečių lietuvių gyvenimą. Mūsų tikslas - pasiaiškinti, kokiu būdu yra pasakojama apie valstietį ir palyginti šį pasakojimą su kitais panašiais ar tematiškai artimais šaltiniais. Juk šie eilėraščiai skiriasi nuo mūsų ausiai (prastesnių baudžiavos užguito valstiečio skundų (plg. anoniminę "Giesmę mužikėlio", išspausdintą pirmajame knygos "Jonas isz Swisłoczes" leidime). Iš karto kyla klausimas, ar juose užfiksuotas esamas, tipiškas valstiečio būvis, o gal tai siekiamybė, pamokymas, kaip reikėtų valstiečiui elgtis. Atrodo, kruopštesnė teksto analizė leidžia priartėti prie eilėraščių autoriui aktualių vertybinių orientacijų, prie XIX a. pirmųjų dešimtmečių epistemės [p. 105].
ENThe article analyses two poems by the priest J. A. Pabrėža (1771-1849) "I am just a simple man" and "About Pipe-smokers". These poems attracted the interest of the literary critic not by their literary value but rather as historical facts of Lithuanian culture throwing some light of the ways and habits of peasants in the period under discussion; by doing so they also reveal ideal conception of these peasants of what life should be. These poems create a picture of an ideal serf and reveals his psychological state resulting from such life (he is an industrious farmer, he is well-to-do, he is happily married, he has iio debts, etc.). This state is condensed in joyfulness of the lyrical subject, the latter feature being interpreted in connection with the Franciscan world-outlook (the author of the poems was a Franciscan himself). The view of Pabrėža on the existing world is a kind of transition from K. Donelaitis to S. Daukantas. Though J. A. Pabrėža was a friend of S. Daukantas but in similarity to K. Donelaitis he does not question the given relations and searches for a possible decent or even honest way of existence for a serf in the given conditions. On the other hand in the poems by Pabrėža the first signs of personality independence can be already traced, while K. Donelaitis shows no interest in this, neither does he touch upon this problem in his poem "The Year".
