Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų

LTŠiame straipsnyje yra pateikiami ir aptariami visi vieno darybos tipo Lietuvos priesaginiai oikonimai — vediniai iš asmenvardžių bei apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Apie bendrasias šių oikonimų darybos tendencijas jau yra rašyta. Palyginti išsamiai yra aptarti ir kitų darybos tipų priesaginiai oikonimai — vediniai iš apeliatyvų, vediniai iš vandenvardžių, arba hidronimų, ir vediniai iš kitų oikonimų. Visų šio darybos būdo, t. y. priesaginių, oikonimų tyrimas atliktas ir apibendrintas šio straipsnio autorės daktaro disertacijoje. Gausi straipsnyje tiriamu oikonimų medžiaga (apie 4800 vienetų) yra susieta dviem vidiniais procesais: transonimizacija (t.y. onimo, šiuo atveju — asmenvardžio, perėjimu į toponimų klasę) ir toponimizacija (t.y. apeliatyvo, šiuo atveju — asmens pavadinimo, perėjimu į toponimų klasę). Šie procesai lietuvių kalboje nėra nulėmę oikonimų darybos bei struktūros. Mat ir asmenvardžiai, ir asmenų pavadinimai, turintys potencialių galimybių tapti asmenvardžiais, gali būti jungiami į vieną grupę pagal tų pacių priesagų vartojimą sudarant iš jų oikonimus. Aptariamų oikonimų darybai yra panaudotos 38 priesagos. Toks santykinai nedidelis priesagų kiekis rodo, kad kai kurios tų priesagų yra labai produktyvios. Priesaginių oikonimų pamatiniai žodžiai - asmenvardžiai ir apeliatyviniai asmenų pavadinimai — yra įvairūs, keliasluoksniai. Todėl tiriant oikonimus norėta išryškinti ir svarbiausius juose slypinčių asmenvardžių tipus įvertinant juos kilmės bei struktūros požiūriu. Kaip tik dėl to oikonimai pateikiami tam tikromis grupėmis, kurios iškirtos pagal jų pamatinius žodžius. [Iš teksto, p. 159].