Lietuvių tradicinė kultūra - nesenkantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos šaltinis

• Žurnalo archyvas: numerio tekstas

LTŠvenčiant 150-ąsias Čiurlionio gimimo metines gera proga prisiminti, kuo šis menininkas ypatingas ir brangus mums visiems. Enciklopedijos ir meno žinynai byloja, kad Čiurlionis yra lietuvių profesinės dailės ir muzikos pradininkas, o po šiais žodžiais slypi dvejonių ir nelengvų pasirinkimų kupinas kelias. Čiurlionio gyventa ypatingu, permainingu pervartų laiku lokuse, kuriame net Lietuvos vardo nebuvo likę, tik carinės Rusijos Šiaurės vakarų kraštas. Šeimoje kalbėta lenkiškai, bendrauta su lenkų inteligentais, nors tėtis vargonininkas buvo lietuvis, o mama buvo kilusi iš vokiečių Radmanų giminės. Čiurlionis mokėsi muzikos Mykolo Oginskio dvare Plungėje, vėliau studijavo Varšuvoje ir Leipcige, Peterburge bendravo su rusų ir žydų menininkais. Tad nieko stebėtina, kad Čiurlionio kūryba patyrė įvairių kultūrų poveikį, tačiau nuostabiausia, kad ji išsaugojo ryšį su tradicine lietuvių kultūra ir, sekdama romantine nuostata, buvo tautiškai orientuota. Nuoširdus bendravimas su Druskininkų apylinkių valstiečiais, jų išsaugotas turtingas ir savitas kultūros paveldas tapo nesenkančiu menininko įkvėpimo ir kūrybos šaltiniu. Visapusiškai išryškinti ir aptarti menininko santykį su tradicine kultūra, viena vertus, būtų nesunku dėl pavyzdžių gausos, ypač jo tapybos darbuose ir liaudies dainų išdailose. Antra vertus, tai nėra lengva užduotis, nes kūrėjo santykis su lietuvių prigimtine kultūra yra gilus, įvairiapusis, neretai sunkiai nusakomas žodžiais.

ENGalima tik paminėti, kad glaudus ryšys atsiskleidžia per tipiškus prislopintų spalvų gamtovaizdžius, pasakų personažus ir naratyvinius siužetus paveiksluose bei jų pavadinimuose, kuriamos operos „Jūratė ir Kastytis“ muzikos motyvuose ir dekoracijų eskizuose, grafikos darbų ornamentuose ir simbolikoje, tačiau bene ryškiausiai jis atsiskleidžia liaudies dainų motyvų gausa ir taikymo būdų įvairove įvairių žanrų muzikinėje kūryboje. Tai ir pabandysime nuodugniau aptarti. [p. 4].