Socialinio darbuotojo veiklos naudingumas nakvynės namuose reintegruojant į visuomenę benamystę patiriančius asmenis

LTKartais gyvenime atsitinka, kad nenumatytų aplinkybių įtakotas žmogus gali netekti namų, artimųjų ar pragyvenimo šaltinio – darbo, kas sukelia daug problemų. Tai keletas iš pagrindinių veiksnių lemiančių benamystės atsiradimą. Tuo pačiu toks asmuo papildomų problemų gali sukelti ir kitiems žmonėms. Dažniausiai toks asmuo, kuris patiria benamystę taip pat susiduria ir su išbandymais, kaip pvz.: artimųjų palaikymo ir socialinių įgūdžių praradimas, polinkis į nusikaltimus ar žalingų medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai). Norint tokius asmenis grąžinti į visuomenę reikia suteikti profesionalią pagalbą, kuri ypač svarbi jų ateičiai. Socialinis darbuotojas nakvynės namuose su asmenimis neturinčiais namų savo darbu padeda spręsti benamystės sukeliamas problemas. Būtent nakvynės namuose keičiami žmonių gyvenimai, padedant jiems atstatyti įgūdžius, mokytis ir integruotis į visuomenę. Benamystė tebėra plačiai paplitusi problema daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, nepaisant nuolatinio Jungtinių Tautų spaudimo, kad jos valstybės narės imtųsi spręsti benamystės problemą savo šalyse ir plėtoti vidaus politiką, kuri įkūnija būstą kaip pagrindinę žmogaus teisę (Barile ir kt., 2018). Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis 2022 m. nakvynės namų gyventojų skaičius siekė 1681 žmonių, lyginant su 2021 m. duomenimis šis skaičius padidėjo. 2022 m. nakvynės namuose gyveno 1320 vyrų ir 361 moterų. 2023 m. pagal išankstinius duomenis gyventojų skaičius dar padidėjo iki 2139 gyventojų.Šis padidėjimas rodo, kad problema išlieka didelė ir ji progresuoja. Benamystę patiriantys asmenys ypatingi savo perspektyvomis, skiriasi ir grupei būdingos vertybės. Didelė problema Lietuvoje – neigiamas visuomenės požiūris į benamius (Čepulkauskaitė, 2010). Benamiai asmenys, suvokdami save kaip išskirtus, vengdami neigiamo vertinimo, stengiasi riboti bendravimą, užsidaryti. Vosyliūtė (2005) teigia, kad kentėjimas, neviltis, gėdos jausmas, destrukcija yra būdingos bendruomenės „pakraščių“ žmonių egzistencinės būsenos). Šių žmonių resocializacija, grąžinimas į visuomenę – svarbi socialinio darbuotojo užduotis.

ENAim of the research: to determine the usefulness of the activities of the social worker in the Homeless shelter in reintegrating persons experiencing homelessness into society. The problem of the research: what is the usefulness of the activity of a social worker in a hostel in reintegrating people experiencing homelessness into society. Conclusions: The results of empirical studies revealed that almost all respondents indicated the social worker as the specialist who most often provides assistance in the Hostel, whose activities are related to the reintegration of people experiencing homelessness into society. Most of the respondents indicated that the most useful activities of social workers are providing social services of information, catering, mediation and representation, organization of transport and of socio-cultural services. For more than half of the respondents, the usefulness of information services is when a social worker provides the necessary information about social guarantees and benefits and information when processing documents. The data obtained in the study revealed that the transport service organized by social workers is very useful and popular among all respondents. Almost all respondents benefit greatly from organized assistance in purchasing food products not only independently, but also from charity and support organizations. However, the survey revealed that the majority of respondents believe that it is not useful for them to develop skills through active leisure time sports, and more than half of the respondents do not see any benefit in developing food production and food preservation skills. Keywords: social worker, homelessness, homeless shelter, reintegration.