Sovietinės valdžios reakcija į 1972 m. Romo Kalantos sudeginimą ir po to vykusius protestus

LT1972-ųjų Kauno pavasario įvykiai kaip ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika", pasirodžiusi tais pačiais metais, davė stiprų impulsą pilietiniam anti- sovietiniam pasipriešinimui. Vietiniams okupantams, visuomenei ir pasauliui buvo parodyta, kad Lietuva nepalaužta. Sovietinis režimas negalėjo nereaguoti į šio įvykio išskirtinumą, viešumą, masiškumą, ir tai turėjo įtakos partijos ir KGB veiklai. Siekiant parodyti Maskvai, kad situacija šalyje kontroliuojama, sustiprėjo režimo spaudimas įvairiose gyvenimo srityse, aktyviai veikė ne tik KGB, VRM, bet ir LKP su jai priklausančiomis institucijomis. 1972 m. gegužės 18-19 d. data yra viena iš kertinių, po kurios sustiprėjo ideologinė indoktri- nacija, kūrybinės inteligentijos ir jaunimo persekiojimas. Sovietinis režimas į šiuos įvykius reagavo taip, kaip reaguoja nedemokratiniai režimai - prievarta ir melu, ideologizuotu ir su realybe prasilenkiančiu oficialiu vertinimu. Visa kaltė buvo suversta Kauno inteligentijai ir jaunimui, į kuriuos ir buvo nukreiptas visas represinis ir propagandinis aparatas, juos pradėjo gniaužti ideologinė cenzūra. KGB užfiksuotos žmonių nuomonės ir įvardijamos sąsajos su R. Kalanta rodo, kad visuomenė nepatikėjo skleidžiama dezinformacija apie jį, tai liudija agentų pranešimai ir gausybė įvairių liudijimų, vienokia ar kitokia forma palaikančių šį poelgį.Tai, kad nebuvo sulaukta reikiamo poveikio, liudija ir tas faktas, kad represijos ne tik kad nesustabdė, bet dar labiau paskatino aktyviau veikti asmenis, įsitraukusius į religinį, disidentinį judėjimą. Vis dėlto negalima sakyti, kad tik R. Kalantos susideginimas ir po to vykę neramumai turėjo esminės įtakos KGB veiklai. Griežtėjimo tendencijos ir psichologinių priemonių akcentavimas buvo jaučiamas jau nuo 1968 m., o R. Kalantos susideginimas ir„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" atsiradimas tik dar labiau paskatino represinės politikos griežtėjimą ir didesnį jaunimo bei kūrybinės inteligentijos stebėsenos poreikį. 1972-ųjų įvykiai - R. Kalantos susideginimas ir„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" pasirodymas - manytina, pakoregavo KGB veiklos gaires, nes iki tol ypač didelis dėmesys buvo skiriamas buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, o tai liudija ir KGB dokumentai. [Iš teksto, p. 56-57].

• KGB reakcija į 1972 m. įvykius. Genocidas ir rezistencija. 2003, 1 (13), p. 80-83.
• KGB. Visiškai slaptai. Vilnius : Versus aureus, 2015. 461 p.
• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija.. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.