Lietuvių eseistikos raidos bruožai (1904-1940) : disertacija

LTDisertacijoje tyrinėjama 1904-1940 m. lietuvių publicistų ir literatūros kritikų eseistika, paliekant nuošalyje tą žanro atšaką, kuri laikoma grožinės literatūros kompetencija. Darbo pradžioje nagrinėjami kai kurie esė žanro teoriniai aspektai, pateikiami svarbiausi žanro istorijos faktai, analizuojama lietuvių eseistikos situacija 1904-1940 m. laikotarpiu. Toliau nagrinėjami ryškiausių eseistų ir rašytojų Vaižganto, J. A. Herbačiausko, S. Čiurlionienės-Kymantaitės, J. Kossu-Aleksandriškio, B. Sruogos, J. Savickio eseistinės kūrybos ypatumai. Nagrinėjamo laikotarpio eseistikos problematiką disertacijos autorė suskirstė į kelias grupes: 1) esė, kuriuose gvildenamos literatūros, meno ir visuomenės santykių problemos (J. A. Herbačiauskas, S. Čiurlionienė-Kymantaitė, J. Aistis); 2) kelionių esė (Vaižgantas, J. Savickis); 3) eseistinės literatūros kritika (B. Sruoga, J. Lindė-Dobilas, V. Mykolaitis-Putinas); 4) įspūdžių, nuotaikų ir būsenų esė (J. Biliūnas, Vaižgantas, Šatrijos Ragana). Išvadose teigiama, kad 1904-1940 m. lietuvių eseistikos dar negalima traktuoti kaip žanro su nusistovėjusiomis tradicijomis. Tai greičiau pavieniai šio žanro pavyzdžiai, į kuriuos po kelių dešimtmečių "atsirėmė" naujoji eseistų karta - Martinaitis, R. Sadauskas, Just. Marcinkevičius, E. Mieželaitis ir kiti autoriai.

ENThe dissertation examines the essays by Lithuanian publicists and literary critics, written during the time period of 1904-1940, avoiding the genre, which is considered within the competence of fiction. In the beginning of the study certain theoretical aspects of the genre of essay are examined, the most important facts of history of the genre are presented and the situation of Lithuanian essays during the time period of 1904-1940 is analyzed. Then the peculiarities of essays, written by most prominent writers, such as Vaižgantas, J. A. Herbačiauskas, S. Čiurlionienė-Kymantaitė, J. Kossu-Aleksandriškis, B. Sruoga and J. Savickis are examined. The author of the dissertation classified the problems of essays of the time period in question into several groups: 1) the essays, examining the problems of literature, art and social relations (J. A. Herbačiauskas, S. Čiurlionienė-Kymantaitė, J. Aistis); 2) essays of travels (Vaižgantas, J. Savickis); 3) criticism of essayist literature (B. Sruoga, J. Lindė-Dobilas, V. Mykolaitis-Putinas); 4) essays of impressions, moods and states (J. Biliūnas, Vaižgantas, Šatrijos Ragana). In her conclusions the author states that Lithuanian essays, written during the time period of 1904-1940 cannot be treated as a genre with stable traditions yet, since those essays are more of individual examples of the genre, which laid the foundations for the new generation of essayists after several decades, such as Martinaitis, R. Sadauskas, Just. Marcinkevičius, E. Mieželaitis and other authors.

• Analoginio mąstymo struktūra ir funkcijos tradicinės esė tekstuose / Daiva Pagojienė. Filologija. 2004, Nr. 9, p. 35-41.
• Apie meninio stiliaus esė tekstų išskyrimą / Daiva Pagojienė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2004, 8, p. 353-362.
• Vertinimas ir jo raiška publicistinės esė tekstuose / Daiva Pagojienė. Kalbos vienetų semantika ir struktūra / redakcinė kolegija: Albinas Drukteinis (ats. red.) ... [et al.]. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. P. 137-144.