Lietuvos gyventojų emigracija 1990 - 2012 m.: priežastys ir padariniai

LTLietuvos gyventojų emigracija – šalies socialinių, ekonominių ir politinių procesų sąveikos atspindys. Nuo nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvyko 712 tūkst. gyventojų. Didėjantys emigracijos mastai yra susiję su šalyje vykdoma migracijos politika. Šiame straipsnyje analizuojami emigracijos iš Lietuvos 1990 – 2012 m. priežasčių ir padarinių teoriniai, teisiniai ir praktiniai aspektai. Pagrindiniais emigraciją įtakojančiais veiksniais yra laikomi: nepakankama teisinių dokumentų bazė, politikų abejingumas sprendžiant žmonių gerovės klausimus, reguliuojant Lietuvos migracijos politiką, žemas pragyvenimo lygis ir užmokestis, aukštos kainos, dideli mokesčiai, aukštas nedarbo lygis, mažos socialinės išmokos ir kt. Išskiriami pagrindiniai emigracijos padariniai: valstybės žmogiškojo kapitalo investicijų praradimas, paliktų vaikų problema, visuomenės senėjimas, šeimų nestabilumas ir kt. Raktažodžiai: emigracija, emigracijos mastai, emigracijos tendencijos, emigracijos priežastys, emigracijos padariniai.

ENDue to emigration Lithuania has lost 712, 000 people over the last twenty two years. Emigration is considered to be the largest non-military threat to Lithuania for the reason that it withdraws a lot of human resources from the country. This document aims to analyze the causes and consequences of Lithuanians’ emigration in the period between 1990–2012. This research has showed that the main reasons why Lithuanians emigrate are as follows: political (the lack of politics and the activity of institutions), social (small wages, high unemployment, low social benefits and etc.) and economical (high prices, inauspicious circumstances of starting business and etc.). These reasons are the cause of the following consequences: neglected children, denationalization threat, depopulation, etc.