Dailės terapijos metodų taikymas, ugdant specialių poreikių vaikų socialinius gebėjimus
LTDailės terapijos metodai gali būti sėkmingai taikomi socialinio pedagogo veikloje, ugdant specialiųjų poreikių vaikų socialinius gebėjimus. Naudojantis įvairiomis dailės terapijos formomis, galima padėti vaikui ugdytis pilnaverčiam gyvenimui būtinus socialinius gebėjimus. Specialiųjų poreikių vaikų samprata šiame straipsnyje bus apibrėžiama, kaip vaikai, kuriems reikalinga socialinė bei emocinė parama. Šiems vaikams sunkiau išreikšti jausmus, pažinti savo ir kito poreikius, gebėti bendrauti ir bendradarbiauti bei kūrybiškai mąstyti. Visa tai, fundamentalūs socialiniai gebėjimai, kurie esant normalioms vystymosi sąlygomis, laipsniškai yra ugdomi. Ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, labai svarbi emocinė būsena, todėl taikant dailės terapijos metodus, galima jautriai atliepti į jų neišpildytus poreikius ir skatinti judėti pirmyn – link socialinių poreikių patenkinimo. Bendraujant meno kalba, keičiamasi emocine, socialine, pažintine informacija, skatinami vaiko vidiniai išgyvenimai, užmezgamas be galo svarbus kontaktas tarp vaiko ir pedagogo, kuris vėliau bus labai svarbus tolimesnei eigai. Taip pat sukuriama saugumo, tarpusavio pasitikėjimo atmosfera, todėl socialinis pedagogas, nusprendęs taikyti dailės terapijos metodus, padėtų stiprinti silpnąsias specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, stokojančių socialinių gebėjimų puses.
