Sistemoteorinės profesinio ugdymo kaitos dimensijos : disertacija

LTMokslinio darbo tikslas – pagrįsti pilnutinį, sistemišką, teorinį nuolat besikeičiančio profesinio rengimo modelį, pateikiantį ugdomuosius asmenybės ir kvalifikacinius veiklos pasaulio poreikius. Šio tyrimo objektas yra profesinis žmonių rengimas, kaip nuolatinis visą jų gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu asmenybė įgyja ugdomąsias vertybes, būtinas jo subjektyviai profesinei ir gyvenimiškai raiškai. Mokslų plėtrai reikšminga tai, kad profesinis rengimas pagrįstas svarbiausiais jį sąlygojančiais teleologiniais parametrais: profesiškai organizuotais veiklos procesais bei juos atitinkančiomis žmonių kvalifikacijomis. Profesinis rengimas darbe nagrinėjamas kaip nuolatinis žmonių ugdymo procesas, sąlygojantis jų profesinį tapsmą per visą gyvenimą ir apimantis ikiprofesinį ugdymą, pirminį profesinį mokymą bei profesinės kvalifikacijos tobulinimą. Darbe suformuoti profesinio rengimo kaitos Lietuvoje principai, apibrėžti profesinės edukologijos pagrindiniai parametrai. Daugelis teorinių autoriaus teiginių rado vietą konceptualiame profesinio rengimo ateitį Lietuvoje apibūdinančiame darbe „Profesinis rengimas. Baltoji knyga“.

ENThe aim of a scientific study is to reason a complete, systematic, and theoretical model of continuously changing vocational training, which would provide educational needs of an individual and requirements for qualification. The study is aimed at vocational training of people as a life-long process, during which an individual gains certain values required for vocational and life-related expression. In respect to development of science it is significant that vocational training is based on the most important determining teleological parameters: vocationally organized activity processes and corresponding qualifications. Vocational training at work is analysed as a continuous educational process that determines vocational becoming over the period of life and covers pre-vocational training, primary vocational training, and vocational qualification improvement. The thesis formulates principles pertaining to vocational training changes in Lithuania and defines the key vocational educology parameters. Most theoretical propositions of the author found their place in the conceptual publication that describes vocational training future in Lithuania, entitled Profesinis rengimas. Baltoji knyga (Vocational Training. The White Book).

• Atranka į Karo akademiją: problemos ir realijos / Nijolė Janulaitienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2005, Nr. 9, p. 20-31.
• Būsimų specialistų integravimosi į darbo rinką prielaidos / Ramutė Kučinskienė, Vytolis Kučinskas. Tiltai. 2001, Nr. 2 (15), p. 11-18.
• Edukacinis stimuliavimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje / Vilija Targamadzė. Ugdymo psichologija. 2001, t. 4, Nr. 2, p. 42-49.
• Kūrybiškumo sampratų klasifikacija ir kūrybiškumo sąvokos apibrėžtis / Gediminas Beresnevičius. Terminologija. 2022, 29, p. 76-93.
• Neįgaliųjų profesinis rengimas: kaip ekspertai vertina švietimo, ekonominės ir socialinės politikos sąveiką? / Ingrida Baranauskienė. Specialusis ugdymas. 2002, Nr. 1 (6), p. 72-84.
• Praktinis slaugos mokymas / Olga Riklikienė, Laima Sajienė. Kaunas : Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai, 2011. 171 p.
• The Assumptions of professional vocation discovery from the perspective of personality education / Eugenijus Danilevičius. Tiltai. 2010, Nr. 3 (52), p. 105-113.
• The Psycho-social characteristics of teamwork competencies at school environment: similarities and differences / Vilma Žydžiūnaitė, Edita Jezerskytė. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika. 2008, Nr. 5(2), p. 48-58.