LTVidurio ir Rytų Europoje XX a. 7–9 dešimtmečiais išryškėjo menininkų pastangos oponuoti bei kritikuoti socialistinio režimo proteguojamą architektūrą ir kurti jai alternatyvą. Straipsnyje analizuojami Mindaugo Navako (g. 1952) radikaliojo Vilniaus fotomontažai XX a. antros pusės Vidurio ir Rytų Europos kritinės utopinės architektūros projektų kontekste. Į mokslinę apyvartą įvedamas iki šiol nei lituanistiniuose, nei tarptautiniuose konceptualiosios architektūros tyrimuose nenaudotas šaltinis – M. Navako Vilniaus sąsiuvinis (1981–1985 m.): dvylika utopinės architektūros projektų, numatytų įgyvendinti skirtingose Vilniaus dalyse – nuo centro iki Gariūnų. Sugretinimas su čekų, slovakų, lenkų, vengrų, latvių ir estų architektūrinėmis utopijomis parodė M. Navako projektų giminiškumą su to paties laikotarpio Vidurio ir Rytų Europos menininkų architektūrinėmis idėjomis. Kartu analizė atskleidė, jog M. Navako ir su juo gretintinų menininkų eksperimentiniai urbanistiniai projektai kilstelėjo XX a. antros pusės Vidurio ir Rytų Europos architektūrą į naują, konceptualų lygį, peržengiantį artimiausios perspektyvos ribas ir realybę. Reikšminiai žodžiai: utopija, konceptualioji architektūra, Mindaugas Navakas, Alex Mlynárčík, Milan Knížák, Jiří Kovanda, László Rajk, Leonhard Lapin, Vilnius, Vidurio ir Rytų Europa.
ENIn Central and Eastern Europe, during the 1960s–1980s, artists’ efforts to oppose and criticize the architecture promoted by the socialist regime and to create an alternative to it became increasingly evident. The article investigates Mindaugas Navakas’s (b. 1952) photomontages of radical Vilnius in the context of critical utopian architecture projects of the second half of the twentieth century in Central and Eastern Europe. It introduces a new source that has not been explored in either Lithuanian or international studies of conceptual architecture, Navakas’s Vilnius Notebook (1981–1985): twelve utopian proposals for various areas of Vilnius—from the city center to the Gariūnai district. Comparison with Czech, Slovak, Polish, Hungarian, Latvian, and Estonian architectural utopias shows the kinship of Navakas’s projects with the architectural ideas of Central and Eastern European artists of the same period. The analysis further reveals that Navakas’s and his contemporaries’ experimental urban projects elevated the late twentieth-century architecture of Central and Eastern Europe to a new conceptual level, transcending the immediate limits of perspective and reality. Keywords: utopia, conceptual architecture, Mindaugas Navakas, Alex Mlynárčík, Milan Knížák, Jiří Kovanda, László Rajk, Leonhard Lapin, Vilnius, Central and Eastern Europe.