Jaunimo vartotojiškų orientacijų kaita (1983-1993 m. jaunimo longitiudinis tyrimas) : disertacija

LTJaunimas, kaip svarbi visuomenės dalis, nuolat domina sociologus, edukologus, psichologus ir kitų socialinių mokslų atstovus. Mokslininkai tyrinėja jaunimo gyvenimo kelių pasirinkimą, vertybinių nuostatų formavimąsi, integracijos į socialinę aplinką ir kt. klausimus. Šioje disertacijoje aptariama, kaip formavosi ir kito jaunimo vartotojiškos orientacijos (1983 – 1993 m.). Įvairių buvusios Tarybų Sąjungos regionų sociologai, 7 - 8 dešimtmetį tyrinėję jaunimo profesinį ir socialinį apsisprendimą, siejo tai labiau su jaunimo siekimu įgyti konkrečią profesiją bei atgaminti visuomenės socialinę struktūrą. Kiti požiūriai į jaunimo profesinės ir socialinės orientacijos santykį nebuvo paplitę. Galima teigti, kad tyrimo metu keitėsi ir pačių vartotojiškų orientacijų samprata, ir požiūris į jas. Žymi įtaka priskirtina visuomenės socialinės - ekonominės struktūros pasikeitimams, lėmusiems esminius pasikeitimus visuomenės ir tirtos jaunimo kartos vertybių sistemoje. Faktorinė analizė padėjo išryškinti vartotojiškumo apraiškas tirtoje jaunimo kartoje. Klasterinės analizės išdava: respondentai, siekia atgaminti savo (prigimtinį) socialinį sluoksnį, o kai kurie pakyla visuomenės stratifikacijos struktūroje vertikaliai aukštyn. Tolimesni šios problemos tyrimai taip pat sietini su naujos tyrimo metodikos kūrimu ir įdiegimu. [Iš leidinio]

ENYouth, as an important part of the society, raises constant interest of sociologists, educologists, psychologists and representatives of other social sciences. Scientists explore youth’s choice of way of life, formation of values, integration into the social environment, and other issues. The thesis discusses the way consumer orientations of youth were forming and changing (1983 – 1993). Sociologists of various regions of the former Soviet Union, who investigated into occupational and social choice of the youth in the 7th-8th decades, related it rather to the youth’s endeavour to acquire a specific profession and reproduce the social structure of the society. Other approaches to the ratio of the occupational and social orientation of the youth were not common. It may be said that the conception of the consumer orientations as well as approach to them were changing during the survey. A considerable effect is attributable to the changes in social-economical structure of the society which determined essential changes in the system of values of the society and the young generation under consideration. Factor analysis allowed distinguishing of consumer manifestations in the young generation under consideration. The outcome of the cluster analysis is that respondents strive to reproduce their (inherent) social layer, and some of them rise in the stratification structure of the society vertically upwards. Further surveys of the problem are also related to development and implementation of the new methodology of the survey.

• Dimensions of cultural values / Laura Šalčiuvienė. Ekonomika. 2002, t. 59, p. 78-90.
• Lietuvos etninių grupių kultūrinių vertybių tyrimas / Laura Šalčiuvienė, Viltė Auruškevičienė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2002, Nr. 24, p. 161-170.