Baudimo civilinėse bylose problema

LTŠiuolaikinėse kontinentinės Europos teisės sistemose laikoma, kad baudimas yra viešosios teisės prerogatyva, o privatinei teisei jis nebūdingas, todėl taikomas tik viešosios teisės procesuose, bet ne civilinėse bylose (Koziol, 2009, p. 296–297; Vileita et al., 2001, p. 183; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje). Vis dėlto išsami Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normų ir civilinio proceso analizė rodo, kad civilinėse bylose baudimas taip pat faktiškai egzistuoja, nors jo formalieji pagrindai ir nesiejami su baudžiamąja ar administracine teise. Kyla klausimas – kokia idėja yra pagrįstas baudimas civilinėse bylose? Ar jis suderinamas su privatinės teisės ir civilinio proceso paskirtimi, ar nepažeidžia konstitucinių baudžiamojo asmens garantijų, kokia jo vieta teisės sistemoje? Baudimo Lietuvos privatinėje teisėje tema atskirais civilinės atsakomybės aspektais jau buvo šiek tiek nagrinėta V. Mikelėno (1995, p. 59–60), V. Mizaro (2007, p. 54–56) ir L. Didžiulio (2014, p. 19–22) mokslo darbuose. Šiame straipsnyje, taikant teisės šaltinių tekstinės, funkcinės ir lyginamosios analizės metodus, baudimo reiškinį siekiama įvertinti sistemiškai ir iš teisės filosofijos perspektyvos. Tyrimas daugiausia aprėpia civilinę atsakomybę, nors vien tik ja neapsiriboja. [Iš teksto, p. 599].