Profesinių sąjungų veiklos laisvė: teisinės garantijos ir baudžiamoji atsakomybė

LTŠio straipsnio tematiką ir mokslinio tyrimo objekto pasirinkimą visų pirma lemia ypatingas leidinio sumanymas ir dedikacija. Darbo ir socialinė teisė yra gana izoliuotos teisės šakos, jei kalbame apie jų sąsajas su baudžiamąja teise. Akivaizdu, kad privatinei teisei priskiriamose teisės šakose dažniausiai veikia civilinė, turtinė, atskirais atvejais – administracinė atsakomybė, o baudžiamosios atsakomybės taikymas yra ne tik retas, bet iš pirmo žvilgsnio kone neįtikėtinas dalykas. Kaip tik todėl siekis rasti aiškią ir aktualią darbo teisės „susitikimo“ su baudžiamosios teisės problematika sritį tapo nemenku iššūkiu. Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) yra numatytos tik dvi nusikalstamos veikos, kuriomis kėsinamasi į asmens socialines teises: tai darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai (BK 176 straipsnis) ir trukdymas profesinių sąjungų veiklai (BK 177 straipsnis). Pastaroji baudžiamojo įstatymo nuostata sulaukė didesnio autorių dėmesio tiek dėl specifinio teisinio gėrio, į kurį kėsinamasi trukdant profesinių sąjungų veiklai, tiek dėl iki šiol nesamos šios problematikos mokslinės analizės tarpšakiniu teisiniu požiūriu. Pasirodo, ši BK 177 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika ne tik nėra sulaukusi išsamesnio teisės mokslininkų dėmesio (Švedas ir kt., 2022, p. 171), bet jau ilgą laiką nebuvo taikyta ir baudžiamosios teisės praktikoje. [Iš teksto, p. 310].