LTGeneralinių mokyklų vizitacijų reiškinys buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse yra Abiejų Tautų Respublikos tarpsniu XVIII a. antroje pusėje veikusių švietimo institucijų tradicijos tąsa ir Rusijos imperijoje XIX a. pirmaisiais metais vykdytos valstybės valdymo aparato reformos padarinys. Pavienių imperijos sričių reikalams tvarkyti imperijos valdžia 1802 m. įsteigė aštuonias ministerijas. Vienai jų, Švietimo ministerijai1, ir prie jos įkurtai Vyriausiajai mokyklų valdybai buvo pavesta rūpintis visuomenės švietimu. Švietimo ministrui deleguota atsakomybė už „jaunimo auklėjimą ir mokslo žinių sklaidą“ visoje imperijos teritorijoje.1803 m. pradžioje aukščiausiai valdžiai patvirtinus Laikinąsias švietimo sistemos tvarkymo taisykles, imperijos teritorija padalyta į šešias švietimo apygardas: Charkivo, Dorpato (Tartu), Kazanės, Maskvos, Sankt Peterburgo ir Vilniaus, pavedant jas globėjams, vadinamiesiems kuratoriams, paskirtiems iš Vyriausiosios mokyklų valdybos narių. Mokyklos, priklausiusios apygardos teritorijai, buvo pavaldžios tos apygardos aukštajai mokyklai (jos nesant, tokia turėjo būti įsteigiama). [Iš straipsnio, p. 63]