Sarbievijaus poezijos leidimai XVII amžiuje

LTTik praėjus 400 metų po Tėvo Sarbievijaus mirties išspausdinti beveik visi svarbiausi šio „poeto, oratoriaus, filosofo ir teologo"’ kūriniai: eilėraščiai, poemos, literatūros teorijos ir antikinės mitologijos veikalai. Tuo tarpu XVII amžiaus Europos skaitytojui Tėvas Sarbievijus visų pirma buvo poetas, amžininkų netgi vadintas „krikščionių Horacijumi". Jo šlovę nuolatai stiprino kas keleri metai įvairiuose Europos miestuose spausdintos poezijos knygos, turėjusios dažniausiai vieną ir tą patį pavadinimą: Lyricorum libri IV, epodon liber unus, alterque epigrammatum. Sarbievijaus kūrybą nuo pat XVII amžiaus vidurio lydėjo nuolatinis jėzuitų Alberto Kojelavičiaus-Vijūko, Mikalojaus (Nicolaus) Sotvelo, Adomo Stanislovo Naruševičiaus, Stanislovo Rostovskio, Pranciškaus (Franciszek) Bohomolco, Juzefo Brauno, Tomo Valo, Karlo Zomerfogelio, Stanislovo Zalenskio, Liudviko Piechniko, T. Karilovskio ir kitų dėmesys, todėl šiandien mes turime labai išsamų jo knygų vaizdą. Vis dėlto kiekvienas, kuris minėtų istorikų žinias mėgina dar patikslinti ar papildyti, būtinai susiduria bent su trimis sunkumais. Pirmasis iš jų susijęs su ankstyvuoju „krikščionių Horacijaus" kūrybos laikotarpiu. Mat 1618-1622 metais jaunasis Sarbievijus išleido bent kelis poezijos rinkinius, bet juos publikavo ne savo paties, o savo mokinių ar dar kitais vardais. Dėl šios aplinkybės vienas kitas XX amžiaus bibliografas kai kurių rinkinių Sarbievijui nebepriskyrė, todėl tie literatūros istorikai, kurie jais remiasi ar dar remsis, gali suklysti, vertindami jo kūrybinio kelio pradžią. Tikra laimė, kad įvairiose Europos bibliotekose iki mūsų dienų išliko bent po vieną šių kūrinių egzempliorių. Palyginę juose ir Lyricorum libri išspausdintus tekstus, nesunkiai atpažinsime Sarbievijaus, o ne kurio nors kito poeto braižą.Teisybė, šie tekstai dar „žali"; jie nestebina gilios krikščioniškos minties ir klasikinės formos derme, taip žavėjusia vėliau poeto amžininkus. Tačiau veikiai Sarbievijus ims juos taisyti, vengdamas fantastiškų siužetų, perdėm įmantrių formų bei egzaltuotos leksikos, o jau tąsyk atiduos kartu su naujais eilėraščiais pirmiesiems Lyricorum libri leidėjams. Dėl šių priežasčių pirmąja Sarbievijaus knyga derėtų laikyti ne Romoje 1624-aisiais išėjusį Germanų Heraklio Ferdinando II trofėjų, ne kitąmet Kelne išspausdintus Eilėraščius (abi šias knygas aptarsime vėliau atskirai), o Chodkevičiaus Kražių gimnazijoje besimokančio jaunimo sveikinimus, pareikštus Žemaičių vyskupui Stanislovui Kiškai didžiai laukto pirmojo atvykimo į savą vyskupystę proga ir išėjusius 1618 metais Vilniuje. [Iš straipsnio]

ENWe have comparative clear outlook of the printed poems of Sarbievius now, owing to the stable consideration, which historians and bibliographers showed for the creative heritage of Sarbievius all the time from the middle of the 17th century. However three difficulties at least will be met by everyone, who tries to make more accurate our knowledge of the editions of Sarbievius' poems. There were some publications of anonymous collected poems, which appeared in 1618-1622 and later and probably are connected with poetical genius of Sarbievius [...] Some historians and bibliographers (K. Estreicher, M. Ko- rolko, K. Čepienė and I. Petrauskienė) consider that few of these printings not belong to Sarbievius, because the author published them dissimulato nomine. The author of the present lecture found the unique exemplars of these printings in different libraries of Lithuania, Poland, Ukraine and Russia, compared the verses, which they contain, with the poems in Lyricorum libri and came to the conclusion, that the biggest part of the mentioned verses (if not all) was created by Sarbievius. Another difficulty arises from the survived exemplars of the first edition of Lyricorum libri (Koln, 1625). T. Wall and K. Estreicher later noticed, that there are some different exemplars of Lyricorum libri très. After the comparison of the survived exemplars it became clear to the author of the present article, that the differences are very important: some exemplars has the title Lyricorum libri très, and some- Lyricorum libri très, epigrammatum liber unus; some exemplars has the permission for printing, given by H. Sierstopff in 25 081625, and some- the permission, given by J. Jamielkowski in 07 10 1627; some exemplars has one list of the Corrigenda, and some - another and so on. These differences allow us to talk about two editions of Lyricorum libri très.The first one was Lyricorum libri très (Coloniae Agrippinae: sumptibus Bernardi Gualteri, 1625. [8], 196 pp.), and the second - Lyricorum libri très, epigrammatum liber unus (Coloniae Agrippinae: sump tibus Bernardi Gualteri, 1625. [4], 196, [4] pp.), which really appeared at the end of 1627 or the begining of 1628. The third difficulty arises from the four French Lyricorum libri of 1647. Two of them were printed in Paris and two have in their titles the same note: Nunc primum in Gallia editi. So what edition of Lyricorum libri is the first one? The author of the present article grounds its own opinion on the comparison of the survived exemplars of 1647 French editions and affirms, that Lyricorum libri très of P.Palliot was the first, Lyricorum libri IV of G. Meturas probably was the second, Lyricorum libri V of P. Palliot probably was the third, and Lyricorum libri IV of J. Henault was the fourth French edition of Sarbievius' poems. Another editions and survived exemplars are discussed also in the same article. [From the publication]