Kūrybingumo ir meninio ugdymo pokyčiai Lietuvai integruojantis į vakarų pasaulį

LTKūrybingumo ir meninio ugdymo problemas pastaruoju melu intensyviai tyrinėja Europos, Šiaurės Amerikos ir Lietuvos edukologijos, humanitarinių bei socialinių mokslų specialistai. Straipsnį sudaro penki skyriai, kuriuose įvairiais požiūriais nagrinėjamas kūrybingumo ir meninis ugdymas. Pirmajame tyrinėjama ugdymo ir kūrybos psichologija, parodoma, kaip Europoje ir Lietuvoje suvokiamos bei aiškinamos kūrybingumui tokios svarbios sąvokos, kaip intuicija, fantazija, laki vaizduote. Antrajame nagrinėjama, kaip pastaraisiais dešimtmečiais meninis ugdymas plėtojasi Vakarų pasaulyje ir kaip jis kinta Lietuvoje dėl stiprėjančios Vakarų kultūros įtakos. Trečiajame apžvelgiama pedagogo įtaka kūrybingumo ir meniniam ugdymui, grindžiama mintis, kad ji labai reikšminga ir subtili, nes būtent nuo pedagogo talento ir takto didžia dalimi priklausys, ar vaikas užaugs kūrybinga asmenybė. Ketvirtajame teoriškai grindžiama būtinybė meninį ugdymą organizuoti ne tik mokymo įstaigose – nagrinėjama Vakarų patirtis į ugdymo sistemą integruojant meno institucijas ir menininkus, atskleidžiami Lietuvos meninio ugdymo trūkumai bei neankstumas šioje srityje. Penktajame meninis ugdymas aptariamas kaip išskirtinės svarbos tautini; tapatybę formuojantis veiksnys – parodoma, kaip per choreografijos, muzikos bei dailės pamokas ugdytiniai gali būti supažindinami su tautinės dailės, etninės kultūros elementais ir tai gali stipriai veikti jų tautinio angažuotumo suvokimą. [Iš leidinio]

ENCurrently, problems of creative and artistic education are being intensively researched by European, North American, and Lithuanian specialists of educology, human, and social sciences. This article consists of five parts where creative and artistic education is examined from various points of view. The first part discloses psychology of creativity and art, and shows how such important concepts of creativity as intuition, fantasy, and imagination are perceived and explained in Lithuania and Europe. The second part discusses how artistic education developed in the Western world and how it changes in Lithuania due to the influence of the Western culture. The third part overviews the role of pedagogues in creative and artistic education; it comes to an idea that the role of pedagogues is important and subtle one; talent and discretion of a pedagogues greatly influence possibilities of a child to become a creative personality. The fourth part theoretically grounds the need to organise artistic education outside the boundaries of educational institutions; analyses experience of foreign countries, where the education systems involve artistic institutions and artists; and discloses shortcomings and the lack of flexibility of artistic education in Lithuania. The fifth part shows artistic education as exceptionally important factor to keeping national identity, e. g. choreography, music, and art classes may introduce to children elements of national art and ethnic culture and this may strongly affect their understanding of national engagement.

• Folkloro ansambliai dabartinėje Lietuvoje : etnologinis aspektas / Aušra Zabielienė. Vilnius : Firidas, 2010. 261 p.
• Kūrybingumo ugdymas lietuvių liaudies menu pradinėse klasėse : disertacija / Audronė Prakurotienė. Šiauliai, 2000. 199 lap.
• Muzikos pedagogika / Zenonas Rinkevičius. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2005. 251 p.
• Vaiko veikla meninio ugdymo procese / Jonas Kievišas, Ramutė Gaučaitė. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2000. 138 p.