Socialinių paslaugų poreikio vertinimas iš pasiūlos perspektyvos: Panevėžio miesto savivaldybės atvejis

LTKeičiantis gyventojų amžiaus struktūrai, keičiasi ir nusistovėjusi gyventojų poreikių struktūra. Augantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius kartu perdėlioja ir visuomenės išteklių skirstymo prioritetus ekonomikos, politikos, socialinio solidarumo, sveikatos apsaugos, socialinės ekologijos srityse, suponuoja ir pakankamą socialinių paslaugų apimties, sudėties, kokybės užtikrinimo poreikį. Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyva inicijuotos gyventojų apklausos apie socialinių paslaugų kokybę ir poreikį savivaldybėje rezultatai leido socialinių paslaugų būklę charakterizuoti kaip nepateisinančią lūkesčių. Atsižvelgiant į paslaugų tapsmo kontekstą, šiuo tyrimu siekta atskleisti situacijos socialinių paslaugų sferoje vertinimą iš teikėjų pozicijos. Tyrimo uždaviniai orientuoti į socialinių paslaugų teikėjų požiūrio teikiamų paslaugų kokybės ir naujų įvedimo poreikio atžvilgiu atskleidimą. Taikyti metodai: duomenų rinkimo – interviu, duomenų apdorojimo – aprašomoji turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai: pozicija dėl socialinių paslaugų pasiūlos Panevėžio miesto savivaldybėje išsiskyrė. Viena vertus, pripažinta, jog per pastaruosius 3 metus mieste stebimi pokyčiai socialinių paslaugų apimties ir struktūros požiūriu, nors, dažnu atveju, nulemti išorinės aplinkos pokyčių. Šia prasme minėtas ir augantis miesto savivaldybės – kaip pokyčių iniciatorės – vaidmuo. Kita vertus, tam tikrų sričių specialistų trūkumas, darbo krūvis, emocinis perdegimas, personalo motyvacijos stoka, neefektyvus socialinių paslaugų administravimas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei veiklos koordinavimo stoka įvadinti kaip spręstini pamatiniai klausimai, atsiremiantys į kvestionuotiną paslaugų kokybę.Tyrimas atskleidė, kad itin aktualu plėsti socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus apimtis, socialinei globai – dienos socialinę globą, intensyvinti trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą. Aiškus poreikis plėsti socialinių įstaigų veiklos sferą nepastebėtas. Pasiūlos požiūriu deklaruojama nuostata – esant poreikiui mieste teikti naujas socialines paslaugas, diferencijuoti įstaigas pagal pajėgumą užtikrinti jų kokybę, įvertinus veiklos apimtis, kompetenciją, išteklius ir potencialą. Išryškėjo poreikis kurtis naujoms socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms. Reikšminiai žodžiai: socialinės paslaugos, poreikis, pasiūla, paslaugų kokybė.

ENThe paper presents the results of assessing the need for social services in Panevėžys City Municipality from the providers’ perspective. It is noted that the city has ambitions to become the most important gateway to the northeast of Lithuania. However, at the same time, it is one of the regions in Lithuania most affected by demographic changes. As the population age structure changes, so are the needs of the established population structure. The growing number of older people is also shifting the priorities for allocating society’s resources in the areas of economics, politics, social solidarity, health care, and social ecology, which implies the need to ensure the volume, composition, and quality of social services. The results of a survey of the population on the quality and demand for social services in the municipality, initiated by the municipality of Panevėžys, characterised the state of social services as not fulfilling expectations. In the context of the development of services, this study aims to assess the situation in the social services field from the providers’ point of view. The objectives of the study are focused on revealing the attitudes of social service providers towards the quality of services provided and the need for new services. The methods of data collection were interviews, and descriptive content analysis was used for processing. As a result of the research, the position on the supply of social services in Panevėžys City Municipality was divided. On the one hand, it was acknowledged that over the last 3 years, changes were observed in the city regarding the scope and structure of social services, although, in many cases, determined by changes in the external environment. In this sense, the growing role of the municipality as a change initiator was also mentioned.On the other hand, the shortage of specialists in certain areas, the workload, emotional burnout, lack of motivation of the staff, inefficient administration of social services and lack of interinstitutional cooperation and coordination have been identified as fundamental issues to be tackled, which are linked to the quality of the services that are being called into question. The study has shown a particular need to extend the scope of home care to social care and social care to daycare, intensifying short- and long-term social care. There is no clear need to expand the scope of social institutions. In terms of supply, the declared approach is to differentiate between institutions based on their capacity to ensure quality, considering the volume of activities, competencies, resources, and potential if there is a need for new social services in the city. The need for new social service providers has emerged. Keywords: social services, demand, supply, quality of services.

• Asmens namuose teikiamų standartizuotų socialinių paslaugų kokybės vertinimas: individualios priežiūros darbuotojų patirtys. Social inquiry into well-being 2024, 22, 1, p. 102-120.
• Ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų globa Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2019, Nr. 18, p. 74-95.
• Kaip negalią turintys asmenys vertina socialinių paslaugų kokybę. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2020, Nr. 21, p. 37-65.
• Lankomosios priežiūros darbuotojų darbo vietos kokybė Lietuvoje. Filosofija. Sociologija. 2017, t. 28, Nr. 2, p. 151-159.
• Socialinės globos paslaugas teikiančių įstaigų vadovų požiūris į teikiamų paslaugų kokybę. Socialinis darbas. 2018, t. 16, Nr. 2, p. 165-189.
• Socialinių darbuotojų, dirbančių Vilniuje su socialinės rizikos šeimomis ir teikiančių joms socialines paslaugas, patiriami sunkumai. Socialinis ugdymas. 2014, Nr. 3 (39), p. 86-98.
• Socialinių paslaugų kokybės standartizavimas Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2015, Nr. 11, p. 54-65.